Praėjusią savaitę dėl tinklo darbų buvo apribota „NordBalt“ jungtis su Švedija, o įprastai didelius elektros srautus iš Skandinavijos pakeitė importas iš Lenkijos bei didesnė vietinė šiluminių elektrinių gamyba. Nepaisant to, didmeninė elektros rinkos kaina mažėjo trečią savaitę iš eilės, pranešė „Litgrid“.
Spalio 17–23 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo nuo 203 iki 187 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 171 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje reikšmingai mažėjo tarpsisteminių srautų apimtys – importas susitraukė 19 proc., o eksportas sumažėjo net 77 procentais. Pagrindinė to priežastimi tapo dėl Vakarų Lietuvoje remontuojamų tinklo elementų apribota „NordBalt“ jūrinė jungtis, kurios pralaidumas tarp Lietuvos ir Švedijos darbo dienomis siekė tik 300 MW iš maksimalių 700 MW. Įprastai didelis švediškos elektros energijos srautas tranzitu per Lietuvą nukeliauja į Lenkiją ir kitas šalis, tačiau dėl šio apribojimo eksportas iš Lietuvos į Lenkiją praėjusią savaitę sumažėjo nuo 40 GWh iki vos 9 GWh.
Trūkstamą konkurencingos energijos srautą iš Švedijos pakeitė didesnė šiluminių elektrinių gamyba ir importas iš tos pačios Lenkijos. Praėjusią savaitę taip pat vyko Elektrėnų komplekso kombinuoto ciklo bloko testai, dėl kurių reikšmingai išaugo šiluminių elektrinių generacija. Bendrai ji padidėjo 85 proc. nuo 14 GWh iki 27 GWh. Nepaisant tinklo ribojimų, kaina visose Baltijos šalyse mažėjo, nors tai vyko kiek lėčiau nei Vakarų Europoje“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesne savaite, reikšmingai nepakito ir išliko apie 209 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 35 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 72 GWh elektros energijos – 9 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 66 GWh.
Lietuvoje per savaitę beveik dvigubai išaugo šiluminių elektrinių generacija, ji ūgtelėjo nuo 14 GWh iki 27 GWh. Kitų kuro tipų gamyba mažėjo, vėjo ir saulės gamyba labiausiai. Vėjo jėgainių gamyba mažėjo 11 proc. nuo 31 GWh iki 28 GWh, o saulės elektrinės pagamino net trečdaliu mažiau, jų generacija sumažėjo nuo 4,5 GWh iki 3 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 37 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 39 proc., hidroelektrinės – 17 proc., saulės elektrinės – 4 proc., o kitos elektrinės – 3 procentais.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 67 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 19 proc., nuo 194 GWh iki 158 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 43 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 38 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 19 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 77 proc., nuo 39 GWh iki 9 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 99 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likęs 1 proc. eksportuotas į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 11 proc. Lenkijos kryptimi ir 36 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 100 proc. Lietuvos kryptimi.
Paieška archyve
