Nuo kitų metų mažėja „Litgrid“ papildomų paslaugų tarifas

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ nuo kitų metų pradžios papildomas paslaugas elektros vartotojams teiks už mažesnę kainą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino ženkliai mažesnę „Litgrid“ teikiamų papildomų paslaugų dedamąją.

Papildomos paslaugos apima „Litgrid“ teikiamas sistemos valdymo paslaugas, įskaitant elektros sistemos valdymą, balansavimą, izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo užtikrinimą, ir joms teikti reikalingų paslaugų įsigijimą.

Sumažinti papildomų paslaugų įsigijimo prie perdavimo paslaugos kainos dedamąją (iki 2022 m. ji vadinosi sisteminių paslaugų kaina) kitais metais, palyginti su 2022 m. pradžia, leido vartotojams grąžinamas 2021 m. bendrovės sisteminių paslaugų pelnas.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. papildomų paslaugų dedamoji bus 0,239 ct / kWh.

Tai 59 proc. mažiau nei šių metų pradžioje įsigaliojusi kaina, kuri siekė 0,589 ct / kWh, ir 7,2 karto mažiau nei šių metų rugpjūčio–gruodžio mėnesiams nustatyta 1,723 ct / kWh kaina.

Šių metų pabaigoje papildomų paslaugų dedamoji buvo išaugusi, kai į ją buvo įtrauktos AB „Ignitis gamyba“ sąnaudos, susijusios su papildomo dujų kiekio įsigijimu. Šis dujų kiekis buvo reikalingas elektros energetikos sistemos veikimo izoliuoto darbo režimu užtikrinimui.

Papildomų paslaugų kaina yra viena iš šešių galutinės elektros energijos kainos dedamųjų, kitas sudaro elektros įsigijimo, elektros energijos perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos.

Planuojama, kad nuo 2023 m. „Litgrid“ taip pat teiks elektros energijos perdavimo paslaugas 4 proc. pigiau nei šiemet. Nors perdavimo paslaugų kaina kainos viršutinė riba turėjo išaugti tris kartus, VERT sprendimu ji amortizuojama panaudojus 142 mln. Eur bendrovės gautų perkrovų pajamų.

Elektros energijos perdavimo ir papildomų paslaugų kainų mažėjimas neturės įtakos „Litgrid“ įgyvendinamiems elektros sistemos sinchronizacijos su kontinentiniais Europos tinklais projektams. Šie valstybinės svarbos energetinio saugumo projektai finansuojami Europos Sąjungos paramos ir kitomis bendrovės lėšomis.