Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje sumažėjo 25 procentais. Tai lėmė mažiausias rugsėjo elektros vartojimas per ketverius metus, išaugusi šalies atsinaujinančių energijos išteklių gamyba, atpigusios gamtinės dujos ir padidėjęs elektros energijos importas iš Šiaurės šalių, pranešė „Litgrid“.
Pirmojo rudens mėnesio didmeninė vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 360 Eur / MWh, kai rugpjūtį ji buvo 480 Eur / MWh.
Pasak Liutauro Varanavičiaus, „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus, elektros kainą mažino keli veiksniai. Pirmiausia – mažiausias per pastaruosius ketverius metus rugsėjo mėnesio elektros energijos suvartojimas, kuris krito 8 proc., palyginti su rugpjūčiu. Pasak L. Varanavičiaus, tai yra taupymo ir mažesnio elektros energijos vartojimo rezultatas.
„Rugsėjį Lietuvoje stebėjome reikšmingą suvartojimo mažėjimą, kai vidutiniškai kiekvieną valandą vartojome apie 100 MW mažiau nei rugpjūtį. Vidutinis momentinis elektros suvartojimas siekė 1245 MW, kai rugpjūtį jis buvo 1356 MW. Jis taip pat buvo 6 proc. mažesnis nei pastarųjų ketverių metų rugsėjo mėnesio vidurkis, siekiantis 1320 MW. Latvijoje stebėjome tokias pat tendencijas kaip ir Lietuvoje, o Estijoje suvartojimas mažėjo šiek tiek nuosaikiau, apie 3 proc., palyginti su istoriniais rugsėjo duomenimis“, – teigia L. Varanavičius.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus, elektros kainos mažėjimui reikšmingą įtaką turėjo ir padidėjusi vėjo elektrinių generacija, išaugęs importas iš Skandinavijos valstybių bei atpigusios gamtinės dujos.
„Rudens pradžioje perpus sumažėjusią šiluminių elektrinių gamybą šalyje pakeitė didesni importo srautai iš Suomijos. Tam įtakos turėjo padidėjęs Estijos elektros linijų pralaidumas, pabaigus dalį tinklo remonto darbų. Nors apsiniaukę orai lėmė 40 proc. mažesnę saulės energijos generaciją, Lietuvoje ją pakeitė didesnė vėjo jėgainių gamyba (per mėnesį išaugo 27 proc.) bei hidroelektrinių generacija (didėjo 17 proc.). Nepaisant sprogimų „Nord Stream“ dujotiekiuose, rugsėjį gamtinių dujų kaina mažėjo. Nyderlandų TTF gamtinių dujų prekybos platformoje rugpjūčio 26 d. gamtinės dujos kainavo rekordinius 339 Eur / MWh, o rugsėjo gale atpigo iki 190 Eur / MWh. Tam įtakos turi ir tai, kad Europos dujų saugyklos pildomos greičiau nei planuota. Spalio pradžioje didžiųjų valstybių saugyklos buvo užpildytos 90 procentų“, – teigia L. Varanavičius.
Vėjo jėgainės Lietuvoje sudarė didžiausią vietinės elektros gamybos dalį – 32 proc., šiluminės elektrinės pagamino 31 proc., hidroelektrinės – 17 proc., saulės elektrinės sugeneravo 11 proc., o likusios elektrinės gamino 9 procentus. Šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo nuo 163 GWh rugpjūčio mėnesį iki 83 GWh rugsėjį. Vėjo jėgainių gamyba išaugo nuo 67 GWh iki 85 GWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį siekė 870 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 21 proc., o vietos elektrinės užtikrino 29 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Iš viso rugsėjo mėnesį Lietuvoje buvo pagaminta 263 GWh elektros energijos.
Bendras importo srautas sudarė 71 proc. šalies elektros suvartojimo. Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, importas į Lietuvą sumažėjo 3 procentais. Importas iš Skandinavijos per jūrinę „NordBalt“ jungtį siekė apie 55 proc., iš Latvijos Lietuvos ūkio subjektai importavo 40 proc., importas iš Lenkijos sudarė 5 procentus. Elektros eksportas rugsėjį išliko toks pats kaip ir rugpjūtį – apie 140 GWh, didžiausia dalis elektros srautų buvo nukreipta į Lenkiją (98 proc.), likusi dalis – į Latviją (2 proc.).
Paieška archyve
