Elektros rinkų operatoriai nusprendė nuo rugsėjo 20 d. nekelti maksimalios elektros kainų ribos iki 5 tūkst. eurų už MWh. Kaip ir anksčiau, didžiausia maksimalia kaina už MWh elektros biržose išliks 4000 eurų/MWh. Tokią elektros kainą vienai valandai Baltijos valstybės pasiekė rugpjūčio 17 d. ir būtent dėl šio įvykio praėjusį mėnesį buvo inicijuotas maksimalios ribos pakėlimas.
Rugpjūčio 17 d. Baltijos šalyse maksimalią valandinę kainų ribą – 4000 eurų už MWh – pasiekusi elektros kaina ne tik paskatino verslus laikinai stabdyti ar apriboti veiklą, tačiau galėjo sukelti dar reikšmingesnius pokyčius.
Rugpjūčio 23 d. buvo nuspręsta, kad didžiausia galutinė elektros kainų riba, taikytina visose Europos prekybos zonose, dalyvaujančiose bendrame kitos paros prekybos rinkų susiejimo procese, nuo rugsėjo 20 d. taps 5000 eurų už MWh.
Tai reikštų, kad susiklosčius panašiai situacijai, kokia buvo rugpjūčio 17 d. Baltijos šalių kainų zonose, maksimalus elektros tarifas būtų nebe 4 eurai/kWh, bet 5 eurai/kWh.
Vis dėlto šį sprendimą operatoriai atšaukė – tai reiškia, kad liekama prie maksimalios 4 tūkst. eurų už MWh kainos.
Sprendimas dėl maksimalios kainos ribos pakėlimo buvo priimtas antradienį, rugsėjo 13 d. Operatoriai atsižvelgė į ES Neeilinės Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos susitikimo, įvykusio rugsėjo 9 d., sprendimus.
„Ministrai taip pat paragino duoti pasitikėjimo signalą elektros energijos rinkai ir nedelsiant sustabdyti automatinį didžiausios kliringo kainos ribos didinimą elektros energijos rinkoje“, – rašoma šiame dokumente.
Vienas algoritmas paveikė kitą
Rugsėjo 17 d. 18 val. vietos laiku Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina pasiekė rekordinę ribą – 4000 eurų/MWh.
Šią maksimalią kainą nulėmė vienas iš „Nord Pool“ biržos principų – užtikrinti konkrečiu metu trūkstamą energijos kiekį.
Nors kai kurie biržai pateikti vietos gamintojų pasiūlymai buvo pigesni, pritaikius vadinamąjį „paradoksalaus atmetimo“ principą, biržos algoritmas atmetė mažesnę kainą, tačiau ne tikslų norimą kiekį siūlančių pardavėjų energijos pasiūlymus.
Šiuo konkrečiu atveju Lietuvoje trūko 0,97 megavatvalandės, o Baltijos šalyse – 2,14 MWh energijos. Reaguodamas į tai, algoritmas perkamos elektros kainą pakėlė iki maksimalios.
Šis įvykis Baltijos šalyse Europos mastu sukėlė kitą pokytį – elektros kainų viršutinė riba, pagal anksčiau patvirtintas metodikas, turėjo būti perstumta 1000 eurų/MWh iki 5000 eurų/MWh.
Tokį sprendimą rugpjūčio 23 d. ir priėmė rinkų susiejimo valdymo komitetas (angl. arket coupling steering committee), kurio veikloje dalyvauja paskirtieji elektros energijos rinkos operatoriai (angl. nominated electricity market operators – NEMO) ir perdavimo sistemos operatoriai (angl. transmission system operators).
Toks pakeitimas atliktas remiantis suderintų didžiausių ir mažiausių galutinių kainų metodika.
Ji nustato, kad didžiausia galutinė elektros kainų riba gali būti keliama 1000 Eur/MWh, kai rinkoje fiksuota galutinė kaina viršija 60 proc. nuo suderintos didžiausios galutinės kainos.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) tuo metu teigė, kad toks kainų ribos kėlimas nebuvo pagrįstas.
„Baltijos šalių nacionalinės reguliavimo institucijos laikosi pozicijos, kad kainos viršutinės ribos kėlimas iki 5000 Eur/MWh po šio kainų piko atvejo Baltijos prekybos zonoje nebuvo būtinas ir pagrįstas, kad Europos elektros rinka tinkamai funkcionuotų, o šiuo energetinės krizės laikotarpiu netgi buvo netinkama priemonė“, – rašyta VERT išplatintame pranešime.
Rugpjūčio 25 d. surengtoje spaudos konferencijoje, VERT vadovas Renatas Pocius teigė, kad sprendimas kelti maksimalią kainų ribą Europos rinkose yra paremtas formaliais kriterijais, o ne realių aplinkybių vertinimu.
Paieška archyve
