Vieną po kito rekordus viršijančios energetinių išteklių kainos Lietuvos verslui tampa nebepakeliama našta. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius 15min tvirtino, kad šiuo metu jau 12 apdirbamosios pramonės įmonių yra iš dalies ar visiškai sustabdžiusios savo gamybą tam tikram laikotarpiui. 15min jau rašė, kad tokį sprendimą priėmė „Achema“, „Lifosa“ ir „Grigeo Klaipėda“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
„Daugelis įmonių, kurių gaminio sąnaudų stuktūroje energetiniai ištekliai sudaro 15-20 proc., stabdo veiklas. Pakilus kainoms 5 kartus, įmonė tęsti veiklos negali, kad toliau nedidintų nuostolių. Priešingu atveju, ilguoju periodu galima pabaigti bankrotu ar darbuotojų atleidimais. Sprendiniai pristabdyti veiklą yra teisingi“, – 15min tvirtino V. Janulevičius.
„Tai ne smulkios įmonės. Tai – vidutinės ir stambesnės įmonės“, – pridūrė LPK prezidentas.
Priminsime, kad dėl keturis kartus pabrangusių dujų, reikalingų trąšų gamyboje, nuo rugsėjo 1-osios savo veiklą sustabdė „Achemos“ gamykla. Užsivėrus šiai gamyklai, nuo rugsėjo vidurio laikinai nedirbs ir „Lifosa“, nes pritrūko pagrindinės žaliavos, amoniako, kurį įsigydavo iš „Achemos“.
Penktadienį15min pranešė, kad dėl didžiulių elektros kainų laikinai, savaitei ar dviems, veiklą stabdo ir kartono gamykla „Grigeo Klaipėda“.
„Elektros pikai šiandien yra žudantys, nes kai elektros kaina užauga 20-30 kartų, tai įmonei neapsimoka dirbti ir turėtų sustoti bent tuo metu, kai vyksta šuoliai – 2-3 valandoms. Tačiau problema, kad serijinės gamybos įmonės dažnai negali sustabdyti gamybos, nes stabdyti ir paleisti iš naujo kainuoja net brangiau nei kainų šuolis. Tokiu būdu įmonės po truputį į minusą grimzsta. Dėl šios priežasties ieškome būdų, kaip užfiksuoti kainas, bet tai nėra paprasta, nes Lietuva neturi savo generacijos, todėl priklausome nuo kitų“, – aiškino V. Janulevičius.
Nors sunkiausioje padėtyje atsidūrusios bendrovės sprendimą jau priėmė, V. Janulevičius neatmetė galimybės, kad veiklą stabdyti ar apriboti gali ir daugiau bendrovių.
Pasak jo, iš 12-os veiklą iš dalies ar visiškai sustabdžiusių apdirbamosios pramonės įmonių kai kurios žada nedirbti mėnesį, kai kurios – ir dar ilgiau. Tačiau šis sprendimas priklausys nuo energetinių išteklių kainų artimiausiu metu.
Lietuvos verslas tiek pats ieško sprendimų, kaip sumažinti energetinių išteklių kainas ar jas užfiksuoti, tiek deda viltis į penktadienio Europos Sąjungos (ES) energetikos ministrų susitikimą, kur bus ieškoma sprendimų, kaip stabilizuoti dujų ir elektros kainas.
Susitikime svarstomi įvairūs variantai – tiek kainų „lubų“ įvedimas dujoms, kurios formuoja elektros kainą, tiek ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių pelnų papildomas apmokestinimas.
Tiesa, V. Janulevičius pabrėžia, kad svarbiausia, jog sprendimai būtų priimti visos ES mastu, nes jei šalys narės savo verslus skatins kiekviena atskirai, bendrijos įmonės susidurs su nevienodomis konkurencinėmis sąlygomis.
Prašys valstybės paramos
Jei sprendimų, kaip sumažinti energetinių išteklių kainas, paieška užtruktų, verslas žada kreiptis į Vyriausybę pagalbos.
„Bent dėl prastovų darbuotojams. Taip pat kalbėjome ne vieną kartą, kad reikia apyvartinių lėšų ir tikrai greitai, nes kiekvieną kartą sumokėjus sąskaitą, kuri įprastinę viršija 4-5 kartus, tų „lašinių“ greitai visai neliks. Prieš biudžeto formavimą reikėtų išsitraukti rezervus, kurie bus galimai reikalingi atėjus gilesnei žiemai ir trūkstant apyvartinių lėšų ir energetinių išteklių“, – pabrėžė V. Janulevičius.
Jis taip pat pridūrė, kad verslui reikėtų ir paskolų, skirtų įsirengti nuosavas vėjo, saulės ar biomasės elektrines, kurių dėka galėtų generuoti elektrą saviems poreikiams, ir užfiksuoti kainas.
Didžiosios šalies pramonės įmonės ketvirtadienį Seimo ir Biudžeto finansų komitete pristatė dabartinę verslo situaciją, elektros kainoms pasiekus nematytas aukštumas. „SBA grupė“ prezidentas Arūnas Martinkevičius tvirtino, kad elektra ir dujos pabrango 10–13 kartų ir teigė, kad be subsidijų verslas neišsivers. Tuo metu paukštininkystės sektoriaus atstovai kalbėjo apie dešimtis milijonų eurų siekiančius nuostolius ir perspėjo apie riziką užsidaryti.
Paieška archyve
