Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pagaminta 13 proc. daugiau elektros energijos. Daugiausia jos generavo šiluminės elektrinės ir vėjo jėgainės. Pastarųjų gamyba per savaitę augo pusantro karto, informavo „Litgrid“.
Rugpjūčio 15-21 dienomis vietinės elektrinės sugeneravo 71 GWh elektros energijos, kai, palyginti su ankstesne savaite, gamyba siekė 63 GWh. Per savaitę vėjo jėgainių generacija šoktelėjo nuo 8 GWh iki 21 GWh, šiluminių elektrinių sumažėjo 10 proc. nuo 30 GWh iki 27 GWh, saulės jėgainių generacija mažėjo 11 proc., nuo 11,5 GWh iki 10 GWh, o hidro elektrinių susitraukė 6 proc., nuo 9 GWh iki 8,5 GWh.
Šalies elektrinės užtikrino 33 proc. Lietuvos elektros energijos suvartojimo. Vietinė generacija Latvijoje padengė 42 proc., o Estijoje 69 proc. šalies suvartojimo.
Praėjusią savaitę vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 22 proc. ir siekė 514,7 Eur/MWh.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius, tam didelės įtakos turėjo ypač aukštos dujų kainos.
„Dėl Rusijos sprendimo ir toliau riboti dujų tiekimą į Europą, dujų kainos augo visą praėjusią savaitę ir netgi pasiekė pikinę kainą, kurią biržose matėme kovo mėnesį – iš karto po Rusijos karo Ukrainoje pradžios“, – sako jis.
Pasak L.Varanavičiaus, padėtį elektros rinkoje lemia ne tik dujų kainos, bet ir tarpzoninių jungčių pralaidumai, vietinių generatorių darbas.
„Dėl elektros tinklo darbų Lenkijoje buvo ribojamas importas iš jos, Estija ribojo importą iš Suomijos, esant aukštoms oro temperatūroms buvo ribojama „NordBalt“ jungtis, todėl didesnę dalį savo poreikių Baltijos šalys turėjo pasidengti pačios. Be to, pikiniu momentu Lietuvos didžiosioms šilumos elektrinėms nepavyko parduoti savo elektros biržoje. Visų šių aplinkybių visuma lėmė, kad praėjusį trečiadienį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo pasiekta maksimali 4000 Eur/MWh biržos kaina“, – sako jis.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 69 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 4 proc., nuo 180 GWh iki 188 GWh. Didžioji dalis elektros – 60 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 21 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 19 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 56 proc., nuo 16 GWh iki 25 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 69 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 31 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 21 proc. Lenkijos kryptimi ir 43 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 95 proc. Lietuvos kryptimi.
Paieška archyve
