Stipriai padidėjusi atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) generacija praėjusią savaitę sušvelnino dujų kainos įtaką elektros kainai, informavo „Litgrid“.
Liepos 11–17 dienomis, kuomet Baltijos šalyse vėjo gamyba augo pusantro karto, hidro generacija didėjo ketvirtadaliu, vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje siekė 304,2 Eur/MWh ir, palyginti su ankstesne savaite, augo 12 proc.
Anot „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, atsinaujinančių išteklių augimas sugebėjo iš dalies kompensuoti aukštas gamtinių dujų kainas, pakilusias dėl sumažėjusio rusiškų dujų pralaidumo į Europą.
„Praėjusią savaitę stebėjome didesnę nei vidutinę AEI generaciją. Vėjo gamyba Baltijos šalyse augo apie pusantro karto, hidro generacija didėjo ketvirtadaliu, o saulės gamyba išliko panaši, palyginti su praėjusia savaite. Elektros energijos suvartojimas Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse šiek tiek susitraukė.
Nors visos šios tendencijos leistų tikėtis kainų mažėjimo, tačiau padėtis dėl gamtinių dujų neleido kainai kristi žemyn. Praėjusią savaitę fiksavome didžiausią savaitinę dujų kainą „GetBaltic“ dujų biržoje, BGSI indeksas vidutiniškai siekė 165 Eur/MWh. Aukštos gaminių dujų kainos stebimos visoje Europoje, o to priežastimi išlieka Rusijos tiekimo apimtys – nuo liepos 11 dienos uždarius dujotiekį „Nord Stream 1“ remontui, dujų importas į Europą tapo dar labiau apribotas“, – sako L.Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 1 proc. ir siekė 209 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę augo apie 40 proc. ir sugeneravo 76 GWh, vietinė generacija leido užtikrinti 36 proc. šalies elektros energijos suvartojimo.
Daugiausiai elektros energijos Lietuvoje pagamino vėjo jėgainės – 30 GWh, jų gamybos apimtys šoktelėjo daugiau nei dvigubai palyginti su savaite prieš tai. Taip pat apie 50 proc. išaugo hidroelektrinių gamyba, o saulės bei šiluminės elektrinės pagamino beveik tiek pat kiek ir praėjusią savaitę – atitinkamai 9 GWh ir 20 GWh. Dėl to vietinė generacija Lietuvoje užtikrino daugiau nei trečdalį suvartojimo ir buvo didžiausia nuo balandžio vidurio, kai stebėjome itin didelę AEI gamybą.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 65 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 6 proc. iki 187 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 61 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 21 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 18 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 72 proc. iki 45 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 70 proc., o į Latviją likę 30 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros energijos.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 39 proc. Lenkijos kryptimi ir 40 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.
Paieška archyve
