Šalies pelno mokesčio lyderių sąraše – naujas vardas. 2020 m. vasarą veiklą pradėjusi „Bifinity“ už praėjusius metus sumokėjo 27 mln. Eur pelno mokesčio. Lietuvoje veikianti įmonė aptarnauja didžiausios pasaulio kriptoturto bendrovės „Binance“ ekosistemą ir jos klientams padeda konvertuoti įprastinius pinigus į ir iš kriptovaliutų, rašoma pranešime spaudai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Kaip rašoma pranešime spaudai, „Bifinity“ verslo modelis sujungia įprastinių finansinių paslaugų tiekėjus su „Binance“.
„Mūsų šalyje sukurta palanki veiklos aplinka, kuri bendrovėms leidžia aptarnauti klientus visame pasaulyje. Todėl globaliai veikiantys verslai įsikuria ir mokesčius sumoka čia, Lietuvoje.
Turint omenyje, kad kol kas „Bifinity“ dirba kiek mažiau nei 20 žmonių ‒ tiesa, nemažai paslaugų perkame iš išorės ‒ startą galima vadinti tikrai neblogu. Tačiau pasiekti rezultatai – dar ne riba. Jei pavyks įgyvendinti mūsų planus, kitąmet pajamų mokesčio eilutėje galima tikėtis didesnių skaičių“, ‒ sako „Bifinity“ vadovas Saulius Galatiltis.
Jo teigimu, šiais metais bendrovė plės ir stiprins savo darbuotojų komandą, ypač didelis dėmesys bus skiriamas atitikties specialistų paieškai. Naujieji darbuotojai sustiprins esamą komandą, kuri užsiima klientų duomenų tikrinimu, transakcijų stebėsena, raportavimu, operacijų kokybės kontrole.
Pirmame etape ketinama pritraukti apie 40-50 naujų darbuotojų. Antrame etape komanda galėtų būti dar labiau padidinta ir transformuota į atitikties paslaugų centrą, aptarnaujantį visą „Binance“ grupę.
Sveikina reguliavimą
Šiuo metu Lietuvoje yra parengtos ir Seimui perduotos įstatymo pataisos, griežtinančios kriptoekonomikos bendrovių veiklą.
„Tiek mes, tiek kitos brandžios Lietuvos bendrovės dirbančios su kriptoturtu, sveikina tokius žingsnius. Reguliavimo reikia, kad rinka apsivalytų nuo neaiškių ar trumpalaikių projektų ir taptų tvaresnė. Mano vertinimu, įstatymo pataisose numatyti saugikliai, tokie kaip padidinti reikalavimai įstatiniam kapitalui, vadovų reputacijai, atitikties pareigūnams ir kt. išspręs problemas, dėl kurių nuogąstauja priežiūros institucijos.
Antra vertus, reikia įvertinti ir tai, kad kol kas nėra bendro reguliavimo visoje Europos Sąjungoje – jis dar ruošiamas. Todėl per greiti ir nesubalansuoti reikalavimai reikš, kad Lietuvoje veikiančios įmonės netenka konkurencinio pranašumo, o valstybė praras darbo vietas ir čia sumokamus mokesčius“, ‒ teigia S. Galatiltis.
Jo manymu, atrasti balansą tarp konkurencingumo išsaugojimo ir siekio subrandinti rinką nėra lengva, tačiau panašu, kad Lietuvai tai gali pavykti – Finansų misterija jau atliko nemažą darbą koordinuodama bendradarbiavimą tarp valstybės institucijų ir verslo.
„Turiu vilties, kad pavyks išsaugoti Vyriausybės atstovų įdirbį ir Lietuva sugebės išlaikyti konstruktyvią pusiausvyrą tarp naudos valstybei ir verslams bei prasmingo reguliavimo“, ‒ sako „Bifinity“ vadovas.
Nori tapti kriptoekonomikos „PayPal“
S.Galatilčio teigimu, kriptovaliutos vis labiau įsilieja į mūsų kasdienį gyvenimą – tūkstančiai bendrovių priima mokėjimus kriptovaliutomis, kuriomis galima atsiskaityti už pirkinius internetinėse parduotuvėse, įgyti „Microsoft“ ar „Tesla“ produkcijos, nusipirkti lėktuvo bilietus ar tiesiog mėsainį.
„Dabar stebime adaptacijos ir mokymosi periodą, kuomet vis daugiau žmonių turi kriptopinigines, kuriose laiko kriptoturtą ir naudoja jas kasdieniams atsiskaitymams. Svarbu pastebėti, kad nemažai centrinių bankų ir patys domisi arba vykdo projektus eksperimentuodami su centrinių bankų skaitmenine valiuta.
Valstybėms ir jų centriniams bankams naudinga, kad įmonės ir gyventojai palaipsniui susipažintų bei apsiprastų su skaitmeninėmis valiutomis, o kriptoekonomikos atstovai kurtų gyventojams ir verslams patogius bei saugius sprendimus. Ta kryptimi judame ir mes – kaip kažkada „PayPal“ atsiskaitymus internetu padarė paprastus ir prieinamus kiekvienam, taip mes norime paprastais ir kiekvienam prieinamais padaryti atsiskaitymus kriptovaliutomis“, ‒ sako „Bifinity“ vadovas.
Paieška archyve
