Vėl beveik pilnu pajėgumu naudojama jūrinė jungtis su Švedija „NordBalt“, leidusi pakeisti brangų importą iš Vakarų Europos skandinaviška elektros energija, ir Baltijos šalyse stipriai padidėjusi vėjo generacija lėmė, kad Lietuvoje praėjusią savaitę elektros kainos sumažėjo 4 procentais, savaitės elektros rinkos apžvalgoje skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Birželio 13–19 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje siekė 193,6 Eur/MWh, kai mėnesio 6–12 dienomis ji buvo 201,7 Eur/MWh.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros kainos mažėjo išaugus vėjo generacijai bei pasikeitus tarpsisteminiams pralaidumams. Nors Lietuvoje dėl apniukusių orų saulės generacija nežymiai sumažėjo ir saulės elektrinės pagamino apie 9 GWh, tačiau vėjo generacija išaugo dvigubai iki 20 GWh, o Estijoje net daugiau nei keturis kartus – iki 13 GWh. Latvijoje hidroelektrinės pagamino 20 proc. daugiau elektros nei birželio antrą savaitę – apie 50 GWh.
Šios priežastys lėmė, jog trečdaliu daugiau elektros importavome iš Latvijos. Taip pat maždaug trečdaliu išaugo tarpsisteminis pralaidumas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, kur kainos siekė apie 133 Eur/MWh. Šis pigesnis importas pakeitė tiekimą iš Lenkijos, kuris birželio pradžioje padėjo apsirūpinti elektros energija, kol dėl tinklo darbų buvo ribojama jungtis su Švedija“, – sako „Litgrid“ rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. ir siekė 206 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 43 proc., o vietos elektrinės užtikrino 29 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 59 GWh elektros energijos.
Daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės – 20 GWh, jų gamybos apimtis augo dvigubai, palyginti su savaite prieš tai. Taip pat apie 60 proc. augo šiluminių elektrinių generacija Ji siekė 14 GWh. Dėl apsiniaukusių orų 12 proc. sumažėjo saulės elektrinių generacija, kuri praėjusią savaitę siekė 9 GWh. Taip pat dešimtadaliu sumažėjo hidroelektrinių generacija iki 13 GWh. Vėjo jėgainės pagamino trečdalį Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – apie 25 proc., hidroelektrinės – apie 22 proc., saulės elektrinės – 16 proc., o kitos elektrinės – 4 proc. elektros energijos.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 73 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas padidėjo 9 proc. iki 192 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 55 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 36 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 10 proc. iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo beveik keturis kartus iki 29 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 99 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o į Latviją likęs 1 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 36 proc. Lenkijos kryptimi ir 23 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 95 proc. Lietuvos kryptimi.
Paieška archyve
