 Jonas Karklys |
|---|
„Nord Security“ produktų grupei priklausanti „NordPass“ slaptažodžių tvarkyklė ir ne gyvybės draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ vienija jėgas, siekdamos informuoti verslus ir gyventojus Lietuvoje apie kibernetinį saugumą.
„NordPass“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, net ketvirtadalis įmonių yra patyrusios internetinių išpuolių, kurių išvengti neretai galima paprastais ir nebrangiais būdais – tereikia turėti žinių. Būtent šią spragą ir sieks užpildyti kartu dirbsiančios bendrovės.
„NordPass“ ir „Compensa Vienna Insurance Group“ sieks padėti verslams geriau pažinti rizikas virtualioje erdvėje – konsultuos ir rengs virtualius seminarus apie įmonių ir jų klientų duomenų saugojimą. Šis edukacinis turinys padės išsinešti žinių apie tai, kaip sumažinti kibernetinių išpuolių grėsmę, kaip elgtis įvykus atakai bei kaip planuoti verslo tęstinumą po incidentų.
„Kibernetinės atakos visame pasaulyje darosi vis dažnesnės, Lietuva taip pat ne išimtis. Matyti, kad didžioji dalis išpuolių versle įvyksta paprasčiausiai dėl aplaidaus darbdavių požiūrio į įmonės virtualų saugumą: bet kur saugo slaptažodžius, dalijasi jais susirašinėjimo platformose, neapsaugo tinklo. Mes norime informuoti verslus apie galimas to pasekmes ir padėti jų išvengti, taip pat sutaupyti pinigų – tyrimai rodo, kad kibernetinių išpuolių žala bendrovėms atsieina tūkstančius eurų“ , – teigia „NordPass“ vadovas Jonas Karklys.
Linas Laugalis
Pasak „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos valdymo departamento vadovo Lino Laugalio, įmonės neabejotinai supranta kibernetinio saugumo svarbą: „Kasdien siekiame saugoti tai, kas svarbu mūsų klientams, todėl bendradarbiaudami su „NordPass“ ne tik dalinsimės informacija apie rizikas ir galimybes jų išvengti, bet ir suteiksime papildomą vertę – galimybę realiai išbandyti slaptažodžių tvarkyklę. Tikimės, kad ši priemonė galiausiai taps kasdieniu įrankiu, leidžiančiu ne tik jaustis, bet ir būti saugesniems.“
Lietuvoje — kas ketvirta įmonė nukentėjusi nuo kibernetinių atakų
„NordPass“ užsakymu agentūros „Norstat“ atliktas tyrimas, kurio metu apklaustos 300 Lietuvos įmonių, atskleidžia, kad beveik ketvirtadalis jų yra nukentėję nuo kibernetinių atakų. Tokių išpuolių žala bendrovei atsieina vidutiniškai apie 8 tūkst. Eur, neretai tenka skirti papildomų resursų ir gerinti įmonės reputaciją.
Daugiau nei pusė apklaustųjų taip pat teigė, kad darbuotojai jų atstovaujamose įmonėse patys sprendžia, kaip saugoti ir valdyti darbo slaptažodžius. Pasak J. Karklio, tokia praktika labai pavojinga: įmonėms itin svarbu nustatyti tam tikras taisykles, kuriomis darbuotojai turėtų vadovautis tiek kurdami, tiek saugodami savo slaptažodžius.
„Tyrimai rodo, kad netgi didžiausių įmonių darbuotojai vis dar naudoja itin lengvai atspėjamus slaptažodžius, kurie galėtų būti „nulaužti“ vos per kelias sekundes. Programišiams tai greičiausias būdas prieiti prie įmonės duomenų. Ši tendencija mums aiškiai parodo, kad visuomenėje ir verslo aplinkoje dar vis trūksta informacijos apie kibernetinį saugumą, tad mums būtina šį poreikį atliepti“, – teigia J. Karklys.
Patarimai, norintiems apsisaugoti nuo kibernetinių atakų
Kibernetinės atakos vyksta nuolat, todėl J. Karklys dalijasi keliais svarbiausiais patarimais, kurie gali padėti jų išvengti.
- Edukuokite savo darbuotojus. Svarbu investuoti į darbuotojų mokymus, kurių metu jie suprastų, kaip atpažinti grėsmes ir susipažintų su kibernetinio saugumo pamatais.
- Visoms paskyroms naudokite unikalius slaptažodžius. Šie turėtų būti sudaryti iš 12 spaudos ženklų, tarp kurių ir skaičiai, simboliai, mažosios ir didžiosios raidės. Taip pat raginama įsidiegti slaptažodžių generatorius, kurie automatiškai sukurs saugius slaptažodžius.
- Slaptažodžius laikykite slaptažodžių tvarkyklėse. Šios programėlės ne tik prisimena vartotojų slaptažodžius, bet taip pat informuoja apie galimai patirtas kibernetines atakas ir duomenų nutekėjimą.
- Naudokite kelių faktorių autentifikaciją (MFA). Šis vartotojo atpažinimo būdas leidžia dviem įrenginiais patikrinti jūsų tapatybę, prieš prisijungiant prie tam tikros svetainės.
Paieška archyve
