Praėjusią savaitę vėjo elektrinių pagaminta elektros energija Lietuvoje toliau sudarė didžiausią dalį vietinės generacijos. O sausį žymiai mažiau kitusios dujų kainos lėmė mažesnius šuolius elektros rinkoje, rašoma „Litgrid“ pranešime žiniasklaidai.
Sausio 24-30 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, lyginant su ankstesne savaite, padidėjo 4 proc. ir siekė 145 Eur/MWh. Latvijoje elektros kaina buvo 143,5 Eur/MWh, o Estijoje elektra buvo pigiausia Baltijos šalyse – 139,2 Eur/MWh.
„Antroje sausio pusėje įsismarkavęs vėjas praėjusią savaitę šiek tiek aprimo, tačiau vėjo jėgainės toliau sudarė didžiausią dalį - 44 procentus - Lietuvoje generuojamos elektros energijos. Suvartojimui bei importuojamam elektros kiekiui išliekant tame pačiame lygyje, sausio gale išaugo tik vietinių šiluminių elektrinių gamyba ir tai turėjo įtakos ir nedideliam kainų augimui. Gruodžio mėnesį stebėję elektros kainų šuolius paskui dujų kainas, sausį galėjome džiaugtis žymiai stabilesnėmis abiejų produktų kainomis. Olandijos TTF gamtinių dujų aikštelėse sausio kaina buvo apie 86 Eur/MWh - tai ketvirtadaliu mažiau nei gruodžio mėnesį, o dienos kaina sausį taip ir neperkopė 100 Eur/MWh ribos“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje beveik nepakito ir siekė 279 GWh. Tuo tarpu elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 2 proc., o vietos elektrinės užtikrino 37 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagaminta 102 GWh elektros energijos.
Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino 44 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Šiluminės elektrinės pagamino 21 proc., hidroelektrinės – 21 proc., o kitos elektrinės – 13 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę šiek tiek sumažėjo - vėjo jėgainių gamybos rodikliai sumažėjo 7 proc., tiek pat sumažėjo ir hidroelektrinių generacija. Tuo tarpu šiluminės elektrinės gamino 21 proc. daugiau elektros energijos.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 66 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išaugo 1 proc., iki 243 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 17 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 48 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 31 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o likę 4 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos taip pat kito nedaug - išaugo 2 proc. , iki 47 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 95 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 5 proc. eksportuota į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 55 proc. Lenkijos kryptimi ir 12 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 98 proc. Lietuvos kryptimi.
Paieška archyve
