Per 2021 m. devynis mėnesius Lietuvoje išaugo elektros perdavimo paslaugų poreikis: palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, perduotos elektros energijos kiekis didėjo 8,5 procento. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ pajamos per pirmuosius 9 šių metų mėnesius siekė 172,4 mln. eurų ir buvo 15,6 proc. didesnės negu pernai tuo pat metu. Sistemos patikimumo rodikliai toliau gerėjo, rašoma pranešime spaudai.
„Perduotos elektros kiekio augimą daugiausiai lėmė atsitiesiantis šalies ūkis. Bendrasis Lietuvos vidaus produktas sausį-rugsėjį buvo 5,2 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, tai atspindi ir išaugę elektros perdavimo sistemos operatorės veiklos rodikliai. Patikimai veikianti ir vystoma perdavimo sistema leidžia toliau sėkmingai siekti svarbiausių tikslų — 2025 m. sinchronizuoti Lietuvos energetikos sistemą su Vakarų Europos tinklais“, – teigia „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Pasak R.Masiulio, šiuo metu sinchronizacijos programos baigtumas siekia 38,7 proc. Šiais metais pasiekta proveržio visuose trijuose didžiuosiuose sinchronizacijos projektuose: finalizuojamas sinchroninių kompensatorių pirkimas, atlikti visi esminiai paruošiamieji jūrinės jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos – „Harmony Link“ darbai, o Baltijos šalių vartų į Vakarus projektas – „Litpol Link“ - jau yra finišo tiesiojoje. Pastarajame liko išbandyti paskutinį iš trijų naujų 600 MVA galios autotransformatorių ir projektas bus baigtas. Šiemet „Litgrid“ taip pat užbaigs optimizuoti Šiaurės Rytų Lietuvos tinklus, po rekonstrukcijos jau yra įjungtos Utenos ir Ignalinos AE transformatorių pastočių 330 kV skirstyklos. Taip pat vykdomos 330 kV linijų Klaipėda–Grobinė ir Jurbarkas-Bitėnai rekonstrukcijos, užbaigtas Joniškio rajone veiksiančios naujos 330 kV skirstyklos „Mūša“ teritorijų planavimas.
Sistema veikia patikimai
Per devynis šių metų mėnesius gerėjo pagrindiniai elektros perdavimo sistemos patikimumo rodikliai – tiek nutraukimų vidutinės trukmės (average interruption time, AIT), tiek neperduotos energijos kiekio (energy not supplied, ENS). AIT siekė 0,099 min., kai pernai šis rodiklis buvo 0,195 minutės. Tuo tarpu ENS šiemet sudarė 2,823 MWh, kai pernai jis buvo 5,78 MWh. Šių metų rodiklių kokybinės reikšmės viršija Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintus 2021 m. „Litgrid“ uždavinius, kad AIT per visus metus neviršytų 0,29 min., o ENS – 6,300 MWh.
„Kryptingai siekiame gerinti sistemos patikimumo rodiklius. Šių metų rezultatus lėmė tinklo tobulinimas – tiek investicijos į tinklo patikimumą ir naujų įrenginių diegiamas, pastočių galių didinimas, tiek nuoseklus darbas su kitų šalių perdavimo operatoriais valdant sistemą“, – sakė R. Masiulis.
Per devynis šių metų mėnesius tarpsisteminių jungčių su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bendras prieinamumas buvo atitinkamai 96,35 proc. ir 84,88 procento. „LitPol Link“ prieinamumas, palyginti su pernai, mažėjo dėl planinių priežiūros darbų gegužę ir laikinų atjungimų užbaigiant „Litpol Link“ jungties išplėtimo projektą.
Veiklos rezultatai, investicijos
Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) buvo 41,3 mln. eurų – 13 proc. didesnis negu per pirmuosius devynis 2020 m. mėnesius. EBITDA augimą lėmė 19,1 mln. eurų geresnis nei ankstesnio laikotarpio sisteminių paslaugų pajamų ir sąnaudų saldo.
Bendrovės grynasis pelnas buvo 20,9 mln. eurų, 12,93 proc. didesnis nei tuo pačiu metu 2020 m., kai jis sudarė 18,5 mln. eurų.
Per 2021 m. 9 mėnesius „Litgrid“ investicijos siekė 27,8 mln. eurų, iš jų 52 proc. skirta strateginiams ir valstybei svarbiems elektros energetikos projektams įgyvendinti, 48 proc. – perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai bei veiklos palaikymui.
Paieška archyve
