Sumažėjus atsinaujinančių išteklių gamybai, rugsėjį augo šiluminių elektrinių generacija, kurios gamybos savikaina išlieka aukšta Europoje augant gamtinių dujų kainoms. Be to, kritus vėjo elektrinių generacijai, nuo vasaros pradžios stebimas išaugęs ir intensyvus hidroelektrinių naudojimas, dėl to sumažėjo hidroelektrinių rezervuarų vandens lygiai Skandinavijoje, kurie šiuo metu siekia tik 65 proc. rib ą.
Rugsėjo mėnesio didmeninė vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje išaugo 41 proc., iki 124 Eur/MWh, lyginant su praėjusiu mėnesiu. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina išaugo beveik trečdaliu ir pasiekė 86 Eur/MWh.
„Sumažėjus elektros gamybai iš atsinaujinančių išteklių ir esant mažesniam „NordBalt“ bei „LitPol Link“ jungčių išnaudojimui dėl buvusių planinių darbų, išaugo šiluminių elektrinių gamyba Lietuvoje, kuri kompensavo daugiau nei 40 proc. suvartojimo.
Europos elektros kainų priklausomybę nuo atsinaujinančių išteklių gerai iliustruoja rugsėjo 23 d. Vokietijos zonoje susidariusi unikali situacija. Valandinė elektros kaina 7 valandą dar siekė 154 Eur/MWh, o 13 valandą maksimalaus suvartojimo metu, kuomet išaugo saulės ir vėjo generacija, jau buvo nukritusi iki 0,12 Eur/MWh. Įdomu, kad šį rugsėjį vėjo generacija Lietuvoje sumažėjo dešimtadaliu lyginant su praėjusiais dviem metais, tačiau dėl išaugusių didmeninių elektros energijos kainų vėjo elektrinių pajamos ne tik nesumažėjo, bet ir išaugo daugiau nei dvigubai.
O spalio pradžia nuteikia pozityviai – pirmosiomis mėnesio dienomis išaugus vėjo generacijai, elektros valandinė kaina didmeninėje rinkoje sekmadienio rytą nukrito iki 0,07 Eur /MWh“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Didžiausią įtaką kainų augimui turėjo visoje Europoje rekordiškai brangios dujos. Baltijos šalyse esančiose prekybos aikštelėse dujų kainos nuo 38 Eur/MWh pakilo beveik 30 proc. Taip pat dominuojant šiluminių elektrinių gamybai, jų savikainą didina apyvartiniai taršos leidimai, kurie rugsėjo mėnesį brango 8 proc.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį išliko stabilus ir siekė 985 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje išaugo 36 proc., o vietos elektrinės užtikrino 41 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per rugpjūčio mėnesį buvo pagaminta 427 GWh elektros energijos.
Lietuvoje didžiausią vietinės gamybos dalį sudarė šiluminės elektrinės, pagaminusios 51 proc. elektros, vėjo elektrinės gamino 24 proc., hidro ir saulės elektrinių dalis sudarė 18 proc. , likusios elektrinės gamino 7 proc.
Bendras importo srautas sudarė 59 proc. šalies suvartojimo. Rugsėjį dėl vykdytų darbų „NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungtys neveikė po 5 dienas , todėl importas į Lietuvą mažėjo 12 proc. lyginant su rugpjūčio duomenimis. Daugiausiai – 60 proc. – buvo importuojama iš Latvijos, 24 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 10 proc. – iš Lenkijos, likę 5 proc. – iš trečiųjų šalių.
* Pastabos:
- Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
- Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
- „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis.
