Vasaros pabaiga ir pirmasis rudens mėnuo visoje Europoje pažymėtas kai kur net dešimtmetį nematytais elektros energijos kainų šuoliais, rašoma pranešime spaudai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Pavyzdžiui, vidutinė savaitinė vienos megavatvalandės kaina „Nord Pool“ elektros biržos Lietuvos kainų zonoje antrąją rugsėjo savaitę pasiekė 124,12 euro, kai lygiai prieš metus ji buvo lygi 43,43 euro. Rekordinės didmeninės elektros energijos kainos minėtu laikotarpiu fiksuotos ir Vokietijoje (126,19 eur/MWh), Prancūzijoje (125,40 eur/MWh), pietinėje Norvegijos kainų zonoje (106,70 eur/MWh), o Didžiojoje Britanijoje jos peržengė net 193,23 svarų/MWh (virš 226 eur/MWh) ribą.
Priežasčių tokiam sparčiam ir ženkliam elektros energijos kainų augimui rinkoje šiuo metu yra ne viena. Dažniausiai minimos iš jų – susiklosčiusios rekordinės gamtinių dujų kainos ir mažesnis nei įprastai požeminių dujų saugyklų užpildymo lygis. Skaičiuojama, kad lyginant su analogišku laikotarpiu pernai, šiluminių elektrinių vis dar dažnai naudojamų gamtinių dujų kaina spalio mėnesiui Europos ateities sandorių rinkoje formuojasi ties 55 Eur/MWh riba – kone penkis kartus daugiau nei susiformavusi kaina lygiai prieš metus.
Itin smarkiai pabrangusios gamtinės dujos dėl SGD krovinių trūkumo Atlanto baseine, visą vasarą vykusiais Norvegijos dujų infrastruktūros remonto darbais ir planiniu „Nord Stream I“ ir Jamalo dujotiekių remontu liepą, kartu su elektros energijos gamybai iš vėjo nepalankia vasara tapo esminėmis elektros energijos kainų šuolio priežastimis visoje Europoje. Neigiamą įtaką dujų kainoms taip pat turi ir su „Nord Stream 2“ veiklos pradžia susiję politiniai žaidimai, dėl kurių yra sumažėjęs gamtinių dujų tiekimas iš Rusijos per Ukrainą ir Lenkiją, kas taip pat mažina gamtinių dujų pasiūlą bei neprisideda prie jau minėtų saugyklų užpildymo.
Europoje artėjant šaltajam metų laikui, kartu didinančiam energetinių išteklių paklausą, o rinkose ir toliau liekant išvardintoms elektros energijos brangimo priežastims, kainų atoslūgio tikimybė išlieka nedidelė. Europos energetikos rinkų apžvalgas sudarančio portalo „Montel“ kalbintų ekspertų teigimu, panašios kainos elektros energijos rinkoje gali išsilaikyti ateinančius 18 mėnesių.
„Spartus pramonės augimas pakaitino gamtinių dujų ir elektros paklausą daugelyje pasaulio regionų, ypač Kinijoje. Didesnė dalis suskystintų gamtinių dujų keliauja ne į Europos valstybes, o į Aziją. Todėl net jei ir pradėjus veikti Nord Stream II padidėtų dujų importas iš Rusijos, didelio atokvėpio Europoje greitu metu tikėtis nereikėtų. Jei dujų paklausą didins ir šalta žiema, kainos normalizuotis pradėtų ne anksčiau nei antroje kitų metų pusėje“, prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ne mažiau svarbia priežastimi elektros energijai brangti tapo ir apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainų šuolis. Rugpjūčio pabaigoje ATL kaina pasiekė 61,01 eur/t ir buvo paskelbta rekordine, bet jau rugsėjo 6 dieną šis rekordas buvo pagerintas kainai pasiekus 62,55 Eur/t. Ekspertai prognozuoja, kad tai – dar ne pabaiga ir jau mėnesio bėgyje už CO2 toną gali tekti mokėti net 65 eurai.
Skaičiuojama, kad tonai ATL pasiekus 65 eurų ribą, o dujoms kainuojant 55 Eur/MWh (t.y tiek, kokia kaina šiuo metu formuojasi spalio mėnesiui), 1 MWh elektros gamybos savikaina dujinėje jėgainėje siekia apie 135 eurus.
„Šie metai unikalūs didele paklausa ir įvairiausiais pasiūlos sutrikimais – į dešimtmečius arba net rekordines aukštumas kyla daugelio pramoninių, maisto žaliavų kainos, transportavimo išlaidos, o dabar ir energetinių išteklių kainos. Tokia infliacinė aplinka Vakarų valstybėse nematyta daugiau nei dešimtmetį ir dar kurį laiką bus galvos skausmu ir iššūkiu daugeliui vartotojų bei pramonės įmonių“, komentuoja N. Mačiulis.
Paieška archyve
