Sparti finansinių technologijų (fintech) sektoriaus plėtra ir šalies ambicija tapti Europos fintech centru verčia ir pačias įmones, ir priežiūros institucijas daugiau dėmesio skirti rizikų valdymui. Mūsų šalyje jau veikia 138 licencijuotos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos. Tai – atsakingas ir griežtai prižiūrimas verslas, tačiau kyla didelė rizika, kad fintech, kaip įrankiu pinigų plovimui, gali pasinaudoti nusikaltėliai. Todėl pinigų plovimo prevencija tampa iššūkiu ir pačioms įmonėms, ir valstybei.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) organizuotoje diskusijoje „Pinigų plovimo prevencija fintech sektoriuje: ar suvaldysime savo ambicijas?“ dalyvavęs „Fintech Hub LT“ asociacijos ekspertas, AML grupės vadovas Andrius Merkelis pabrėžė, kad pačios fintech įmonės į pinigų plovimo prevenciją investuoja labai daug – kai kurios skiria kone trečdalį savo išlaidų, kurios kartais sudaro nuo pusės iki kelių milijonų eurų. Taip pat didelis dėmesys skiriamas AML specialistų kompetencijų tobulinimui.
Pavyzdžiui, „IBSETTLE“, kurių verslo pagrindas – verslo transakcijos tarp Europos ir Kinijos, per metus pinigų plovimo prevencijai išleidžia apie 600 tūkst. eurų. Iš 14 įmonės darbuotojų net 6 dirba tiesiogiai su pinigų plovimo prevencija. Ankstyvoje veiklos stadijoje, tokios įmonės kaip programėlės myTU kūrėjai „Travel Union“ gali skirti net iki trečdalio visų savo išlaidų AML sistemų diegimui bei atitikties užtikrinimui.
Milžinišku tempu plečiantis fintech sektoriui, daugėja ir pinigų plovimo prevencijos (AML) specialistų poreikis. Jų reikia fintech įmonėms, bankams bei užsienio įmonių verslo paslaugų centrams. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šiuo metu šalyje dirba apie 8900 AML, „pažink savo klientą“ (KYC) bei atitikties specialistų.
Tačiau vien to nepakanka – labai svarbu, kad kova su pinigų plovimu vyktų koordinuotai, o ne fragmentiškai, kad būtų sutelktos bendros fintech įmonių, priežiūros ir teisėsaugos institucijų pajėgos.
TILS organizuotoje diskusijoje, kurioje dalyvavo ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Edmundas Jankūnas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus, buvo pabrėžta, kad finansų sektoriaus priežiūros institucijoms reikia suteikti papildomus resursus ir įrankius, būtina teisiškai sureguliuoti operatyvų keitimąsi informacija ir duomenimis, taip pat reikia politinės valios, kad būtų sukurtas galutinių naudos gavėjų registras ir patvirtinta Pinigų plovimo prevencijos strategija.
„Fintech Hub LT“ asociacija, siekdama indikuoti silpnas vietas ankstyvoje stadijoje ir įvertinti kaip įmonės pasirengusios valdyti rizikas ypatingą dėmesį skiria savireguliacijos priemonėms. Jų įgyvendinimui pasitelkiamas specialus, teisės ir finansų ekspertų parengtas klausimynas, rengiami reguliarūs mokymai apie pinigų plovimo prevencijos priemones, kad nesąžininga veikla fintech sektoriuje nebus toleruojama įtvirtinta ir atnaujintame Etikos kodekse, stiprinamas ir bendradarbiavimas su priežiūros institucijomis - Lietuvos banku ir FNTT, aktyviai dirbama su Kriminalinės policijos biuru.
