Naujus informacinių ir ryšių technologijų sprendimus vykdančias Lietuvos įmones Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti „Norway Grants“ programoje ir gauti iki 1 mln. eurų siekiančią investiciją.
„COVID-19 pandemija yra ne tik didžiulis iššūkis, bet ir unikali galimybė verslui plėtoti ir siūlyti rinkai savo skaitmenines paslaugas ir produktus. Valstybės parama leis realizuoti idėjas daug greičiau ir didesne apimtimi“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.
IRT – viena iš perspektyviausių ekonomikos vystymo krypčių
„Skaitmeninių technologijų plėtra – viena iš perspektyviausių ekonomikos vystymo krypčių. Ši sritis išskirtinė tuo, kad vieno ar kelių žmonių sukurti inovatyvūs sprendimai gali turėti milžinišką potencialą plėtrai ir daryti esminį poveikį pasauliniu mastu“, – sako viceministrė J. Rojaka.
Asociacijos „Infobalt“ ryšių su visuomene vadovo Pauliaus Jakutavičiaus teigimu, investuojant į IRT inovacijas, palyginus nedidelės sumos gali padėti efektyviai kurti ir išbandyti prototipus. Pavyzdžiui, metų pradžioje buvo pristatytas išmaniojo finansų sektoriaus reguliavimo technologijos „RegTech“ prototipas, o visai neseniai sėkmingai išbandytas krovinių vežimo automobilių keliais eCMR platformos prototipas.
Investicinis potencialas IRT sektoriuje – labai platus, pradedant nuo naujų mobiliųjų programėlių (kitaip vadinamų apps‘ų) kūrimo iki medicinos ar e. komercijos sprendimų.
IRT inovacijos lietuviams tampa tramplinu į pasaulinę sėkmę
Lietuvoje jau turime itin sėkmingų IRT inovacijų pavyzdžių, kai startuoliai išaugo iki pasaulinį pripažinimą pelniusių verslų. Ryškiausi iš jų patenka į geriausių Europos inovacijų šimtuką. Tai dėvėtų drabužių prekybos ir mainų platforma „Vinted“, mokėjimų startuolis „TransferGo“ bei viešojo transporto planavimo programėlė „Trafi“.
Lietuvių sukurta emocinės pagalbos programėlė „Act on Crisis“ COVID-19 pandemijos sukeltoms problemoms spręsti tarptautiniame hakatone „The Global Hack“ varžydamasi su daugiau kaip 1000 idėjų iš viso pasaulio laimėjo antrą vietą. Įmonė „Ondato“ sėkmingai kuria finansų rinkai pritaikytas technologijas, paremtas biometrika ir dirbtiniu intelektu. Startuolis „Oxipit“ sukūrė revoliucingą dirbtiniu intelektu paremtą diagnostinį įrankį, kuris palengvins radiologų darbą.
Anot MITA vadovo Ginto Kimčio, išmaniųjų technologijų taikymas visose verslo ir gyvenimo srityse dar tik auga, todėl verslai, kurie sugebės pirmi pasinaudoti atsirandančiomis nišomis, iš to gaus didžiausią komercinę ir reputacinę naudą.
„Norway Grants“ programos galimybės IRT inovacijų vystytojams
Lapkričio 11 d. pagal „Norway Grants“ investicinę programą paskelbtas naujas kvietimas. „Norway Grants“ parama gali padėti išplėsti savo idėją, taip didinant verslo konkurencingumą bei prisidedant prie Lietuvos ekonomikos pažangos ir tvarumo“, – sako Gintas Kimtys.
Paraiškas gali teikti Lietuvoje registruotos privačios įmonės. Tai – labai mažos, mažos ir vidutinės Lietuvos įmonės bei didelės įmonės, kuriose valstybės akcijos sudaro ne daugiau kaip 25 proc.
„Norway Grants“ lėšomis finansuojamas naujų IRT produktų ar technologijų kūrimas bei diegimas. Inovatyvūs ryšių prietaisai, našios skaičiavimo sistemos (ang. high-speed computing), dirbtinio intelekto, daiktų interneto, kibernetinio saugumo, duomenų apsaugos ir valdymo, į vartotoją orientuoti skaitmeniniai (ang. Human-centric Digital Age) sprendimai, automatizavimo ir robotizavimo sprendimai – vieni iš pagal Programą galimų projektų pvz. „Finansavimą gali gauti įmonės, kurios jau turi produkto ar technologijos pirminį modelį, dar vadinamą alfa versija, ir planuoja tolimesnį testavimą, vystymą iki sprendimo diegimo į rinką“, – atkreipia dėmesį „Norway Grants“ programos vadovė Ina Sinkevičiūtė. Didžiausia vienam projektui skiriama suma – 1 000 000 Eur, o intensyvumas gali siekti net 80 %.
Finansuojamos paraiškos bus atrinktos įvertinus kuriamo produkto ar technologijos naujumo lygį ir komercinį potencialą bei pareiškėjo inovacinį potencialą, patys projektai turi būti susiję su moksline-eksperimentine (MTEP) veikla, o galutinis produktas turi išsiskirti iš jau rinkoje esančių savo siūloma naujove. Taip pat bus vertinama partnerystė su Norvegijos įmonėmis –už Norvegijos partnerio dalyvavimą projekte paraiškos vertinimo metu bus suteikiami papildomi balai.
Iš viso pagal „Norway Grants“ programą „Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ“ investicijos sudarys 15 mln. Eur – iš jų 5,5 mln. skirti būtent IRT srities inovacijoms, o likę – 9,5 mln. žaliosios pramonės inovacijoms ir verslo įgūdžių stiprinimui.
