Tarptautinės rizikos valdymo bendrovės „Coface“ ekspertai pastebi, kad pasaulinė Covid-19 pandemija paskatino daugumą šalių peržiūrėti tiekimo grandines ir ieškoti naujų tiekėjų, o darbo rinkoje sukėlė naudingą perversmą – dabar lietuviams dėl darbo vietų pasaulinėje rinkoje konkuruoti lengviau. Lietuvai rekomenduojama ne tik išnaudoti privalumus – išsilavinusių darbuotojų kompetencijas, geografinį artumą Vakarų Europai ir gerą infrastruktūrą, bet ir toliau investuoti į pramonės skaitmenizavimą. Jau dabar pagal darbo vietų, reikalaujančių IRT (informacinių ir ryšio technologijų) kompetencijų, dalį Lietuva išsiveržė į ketvirtąją vietą po JAV, Jungtinės Karalystės ir Švedijos.
Atlikęs išsamų tyrimą, kaip Covid-19 paveikė Vidurio ir Rytų Europos ekonomiką, „Coface“ ekonomistas Grzegorz Sielewicz įžvelgia – dauguma Vidurio ir Rytų Europos šalių, taip pat ir Lietuva, turi naujų galimybių sustiprinti savo pozicijas pasaulinėje tiekimo grandinėje. „Pandemija visose šalyse paskatino diskusiją, kaip sumažinti Kinijos gamintojų įtaką. Nors artimiausiu metu nesitikima, kad Kinija prarastų pagrindinės tiekėjos pasaulyje poziciją, vis dėlto Lietuvai ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalims pandemija suteikia gerą galimybę pradėti daugiau eksportuoti į Vakarų Europą“, – pasakoja G. Sielewicz.
„Coface Baltics“ vadovas Mantvydas Štareika pastebi, kad dabartinėje situacijoje Lietuvos gamintojai turi itin svarbių privalumų – išsilavinusius darbuotojus, geografinį artumą Vakarų Europai, palyginti nedideles darbo sąnaudos ir gerą infrastruktūrą, taip pat palankią verslo aplinką. Būtent šie veiksniai, „Coface“ atstovo nuomone, šiuo metu gali padėti Lietuvai stipriau integruotis į Vakarų Europos ekonomiką. „Tačiau to paties siekia ir kitos šalys, todėl norint sėkmingai konkuruoti, nepakaks vien pasikliauti mažesnėmis darbo sąnaudomis, – atkreipia dėmesį M. Štareika. – Lietuvoje jau esame padarę pažangą, didindami darbo efektyvumą, automatizuodami ir robotizuodami gamybą. Tačiau šis procesas tik pradeda įsibėgėti, o didesniems pasiekimams būtinos naujos investicijos.“
Įvardino pramonės šakas, kuriose galima įsitvirtinti, ir Lietuvos privalumus
Ekspertai akcentuoja, kad pagrindinis klausimas, kurį spręs Lietuvos įmonės – tai tolesnis gamybos automatizavimas ir skaitmenizavimas. „Laisva niša atsiveria ne tik automobilių pramonėje, kai tik ši gamybos šaka atsities nuo koronaviruso šoko ir įveiks ciklinius sunkumus, – pasakoja G. Sielewicz. – Naujų galimybių atsiranda elektros ir elektronikos įrangos, mašinų gamybos, taip pat chemijos, metalų, transporto ir sandėliavimo srityse.“
Rizikos valdymo bendrovės atstovai pastebi, kad Lietuvai labiau integruotis į Vakarų Europos ekonomiką padės ir aukštas informacinių ir ryšio technologijų išmanymas. „Pandemija patvirtino, kad daug darbų galima atlikti iš namų, nuotoliniu būdu – tai reiškia, kad darbo vietos gali būtų sukurtos bet kur, o pasaulinėje darbo rinkoje vis palankesnėmis sąlygomis gali konkuruoti ir lietuviai, – teigia M. Štareika. – Jei Lietuva ir toliau investuos į skaitmenizavimą, palankiausių galimybių pasiūlyti savo paslaugas įgauna Lietuvos gyventojai.“
Jo teigimu, palyginti su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis, Lietuva turi daugiau privalumų. „Šiuo metu susiklostė situacija, kai pagal darbo našumą jau artėjame prie Europos Sąjungos vidurkio, o vidutinis darbo atlygis išlieka nedidelis. Be to, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, geografiškai Lietuva yra arčiau Vakarų Europos šalių. Tokių rodiklių visuma lemia, kad šiuo metu daugumai Vakarų Europos įmonių būtų naudinga gaminti produkciją Lietuvoje – transportavimas vyktų greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis, o gamybos kaina palyginti būtų mažesnė.“
Pagal darbo vietų dalį, kuriose reikia IRT išmanymo, Lietuva atsidūrė ketvirtoje vietoje pasaulyje
„Coface Baltics“ vadovo nuomone, dar daugiau galimybių Lietuvai suteikia faktas, kad pagal IRT kompetencijų reikalaujančių darbo vietų dalį Lietuva pasiekė 4-ąją vietą pasaulyje. Pagal šį rodiklį mūsų šalį lenkia tik JAV, JK ir Švedija.
„Naudojimasis informacinėmis technologijomis Lietuvai yra labai svarbus – jis atspindi aukštą darbuotojų kvalifikaciją, gebėjimą pritaikyti ir kurti skaitmenizuotus sprendimus. Šiuo metu būtent šis aspektas gali sukurti palankesnį požiūrį į Lietuvą tiek Vakarų Europoje, tiek kitose šalyse“, – įsitikinęs M. Štareika.
Paieška archyve
