Šiandien Europos Komisija pateikė pasiūlymus dėl ES energetikos sistemos integravimo ir vandenilio strategijų, kurios padės sukurti našesnį ir geriau tarpusavyje susietą energetikos sektorių, taip siekiant dviejų tikslų – turėti švaresnę planetą ir stipresnę ekonomiką.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
ES energetikos sistemos integravimo strategija bus žaliosios energetikos sistemos pagrindas. Energetikos sistemos integravimas reiškia, kad sistemos veikla bus planuojama ir vykdoma kaip visumos, sukuriant skirtingų infrastruktūrų, vartojimo sektorių ir energijos nešėjų sąsajas. Tokia susieta ir lanksti sistema bus našesnė ir mažiau kainuos visuomenei. Strategijoje numatytos trys kryptys:
- Pirma, užtikrinti, kad energetikos sistema būtų žiediškesnė, pagrindinį dėmesį skiriant energijos vartojimo efektyvumui. Bus nustatyti konkretūs veiksmai, kaip praktiškai taikyti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir mūsų pastatuose ar bendruomenėse veiksmingiau išnaudoti vietos energijos šaltinius. Yra dar daug neišnaudotų galimybių pakartotinai naudoti pramonės objektų, duomenų centrų ar kitų šaltinių atliekinę šilumą ir iš biologinių atliekų arba nuotekų valymo įrenginiuose pagamintą energiją. Svarbi šių reformų dalis bus pastatų renovacijos iniciatyva.
- Antra kryptis – tiesioginė galutinio vartojimo sektorių elektrifikacija. Kadangi didžiausia atsinaujinančiosios energijos dalis pagaminama elektros energijos sektoriuje, turėtume, kur įmanoma, vis dažniau rinktis elektros energiją: pavyzdžiui, šilumos siurbliams pastatuose, elektra varomoms transporto priemonėms arba elektrinėms krosnims tam tikrose pramonės šakose. Kartu bus toliau plėtojama saulės ir vėjo energijos gamyba.
- Galiausiai tuose sektoriuose, kuriuos elektrifikuoti yra sudėtinga, numatyta populiarinti švarųjį kurą bei degalus, įskaitant iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamą vandenilį ir tvarius biodegalus bei biodujas. Europos Komisija pasiūlys naują iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminamo ir mažo anglies dioksido kiekio kuro klasifikavimo ir sertifikavimo sistemą.
ES vandenilio strategijoje nagrinėjama, kaip investuojant, reguliuojant, kuriant rinką, vykdant mokslinius tyrimus ir inovacijas vandenilio potencialą paversti tikrove. Integruotoje energetikos sistemoje vandenilis gali padėti visoje Europoje sumažinti pramonės, transporto, elektros energijos gamybos ir pastatų sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro. Vandenilis gali būti naudojamas sektoriuose, kuriuose elektrifikacija yra neįmanoma, o jo atsargos gali padėti subalansuoti atsinaujinančiųjų išteklių energijos srautus. Prioritetas – plėtoti švariojo vandenilio gamybą, kuriai daugiausia naudojama vėjo ir saulės energija. Vis dėlto, siekiant skubiai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir remti gyvybingos rinkos kūrimą, trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu reikės ir kitų mažo anglies dioksido kiekio vandenilio gamybos procesų. Šis laipsniškas perėjimas vyks keliais etapais.
- Nuo 2020 iki 2024 m. padėsime Europos Sąjungoje įrengti elektrolizerius vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti, kurių bendra galia būtų bent 6 gigavatai, ir pagaminti iki vieno milijono tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių.
- 2025–2030 m. vandenilis turi tapti neatsiejama integruotos energetikos sistemos dalimi, o šio etapo tikslas – įrengti elektrolizerius vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti, kurių bendra galia būtų bent 40 gigavatų, ir ES pagaminti iki dešimties milijonų tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių.
- 2030–2050 m. vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijos turėtų pasiekti brandą ir būti diegiamos plačiu mastu visuose sektoriuose, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sumažinti yra sunku.
Šiai strategijai įgyvendinti nuo šiandien veiklą pradeda Europos švaraus vandenilio aljansas, kuris kartu su pramonės lyderiais, pilietinės visuomenės atstovais, valstybių ir regionų ministrais bei Europos investicijų banku sukurs plataus masto gamybai reikalingų investicijų sistemą ir rems švaraus vandenilio paklausą ES.
Paieška archyve
