Elektros energijos kaina lapkritį buvo mažiausia Lietuvoje

Lapkritį elektros energija atpigo visose Baltijos šalyse. Žemiausia kaina užfiksuota Lietuvoje.

Lapkritį, palyginti su spalio mėnesiu, vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje susitraukė 5 proc. ir siekė 44,70 EUR/MWh. Latvijoje ir Estijoje kaina sumažėjo 4 proc., atitinkamai iki 45,26 EUR/MWh ir 45,72 EUR/MWh. Atskiromis valandomis elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 27,00 EUR/MWh iki 104,04 EUR/MWh.

Visoje „Nord Pool“ biržoje vienuoliktąjį metų mėnesį elektra vidutiniškai pabrango 14 proc. iki 42,15 EUR/MWh. Šiaurės šalyse vidutinė elektros kaina padidėjo 10 proc. iki 42,08 EUR/MW ir buvo vidutiniškai 3 EUR/MWh didesnė nei Baltijos šalyse.

„Lapkritis pasižymėjo sausesniais orais: kritulių kiekis buvo mažesnis nei spalį, o tai lėmė vandens lygio mažėjimą hidroelektrinių rezervuaruose ir mažesnes elektros gamybos apimtis. Be to, dėl vėsesnių oro sąlygų padidėjo elektros energijos suvartojimas visame regione“, – teigia Martynas Giga, nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ direktorius.

Anot M. Gigos, Baltijos šalyse įtakos kainai turėjo ir didesnis importas iš Šiaurės šalių, ir 48 proc. padidėję perdavimo pajėgumai jungtimi tarp Baltarusijos ir Lietuvos.

Tarp Baltijos šalių daugiausia elektros pagamino Latvija

Lapkritį elektros energijos suvartojimas išaugo visose Baltijos šalyse. Lyginant su spaliu, bendras elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse šoktelėjo 3 proc. iki 2 419 GWh. Labiausiai suvartojimas augo Estijoje – ir siekė 745 GWh, o tai yra 5 proc. daugiau nei spalį. Latvijoje ir Lietuvoje šis rodiklis pakilo 2 proc., atitinkamai iki 622 GWh ir 1 052 GWh.

Elektros energijos gamyba Baltijos šalyse išaugo 11 proc. iki 1 357 GWh. Lietuvoje pagaminta 278 GWh, o tai yra 9 proc. mažiau nei spalį. Tačiau Estijoje pagamintos elektros energijos apimtys padidėjo 20 proc. iki 498 GWh, o Latvijoje – 15 proc. iki 581 GWh.

„Vandens lygis Dauguvos upėje pakilo ir 18 proc. viršijo mėnesio normą. Tai leido augti ir upės hidroelektrinių rezultatams. Gamyba jose siekė 263 GWh, o tai yra net 75 proc. daugiau nei spalį“, – sako M. Giga.

Visos trys Baltijos šalys kartu pasigamino 52 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje pagaminta 26 proc., Latvijoje – 93 proc., Estijoje – 67 proc. šaliai reikalingos energijos.