Dvylika partnerių iš Lietuvos susibūrė į Gyvybės mokslų skaitmeninių inovacijų centrą (GM SIC) – nacionalinę verslo ir mokslinių tyrimų partnerystės platformą, skirtą skaitmeninėms inovacijoms skatinti gyvybės mokslų sektoriuje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Gyvybės mokslų skaitmeninių inovacijų centras veiklą plėtos Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke, ypatingą dėmesį skirdamas biochemijos, biotechnologijų, molekulinės biologijos, genetikos, neurobiologijos, molekulinės medicinos, švariųjų technologijų ir informacinių technologijų srityse veikiančių įmonių klasterizacijai ir bendradarbiavimo stiprinimui.
„Skaitmenizavimas įvairiuose pramonės sektoriuose pastaruoju metu suprantama kaip būtinybė, teikianti daug pridėtinės vertės ir įmonėms, ir rinkoms. Jokia išimtis yra ir gyvybės mokslų sektorius, kuriame dirbtinis intelektas, didieji duomenys, virtualios realybės technologijos atveria visiškai naujas galimybes vykdant mokslinius tyrimus, kuriant ir vystant naujus produktus“, – teigia centro veiklą koordinuojančio Vilniaus miesto inovacijų pramonės parko operatoriaus Šiaurės miestelio technologijų parko vadovas dr. Gediminas Pauliukevičius ir priduria, kad sprendimą burti skaitmeninių inovacijų kūrimo platformą būtent gyvybės mokslų srityje priėmė bendraudami su partneriais – VU Gyvybės mokslų centru ir Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke besikuriančiomis gyvybės mokslų sektoriaus įmonėmis, kurios jau dabar savo veikloje taiko sudėtingus skaitmeninius sprendimus, pasitelkia dirbtinį intelektą mokslinių duomenų apdorojimui, analizei, prognozavimui.
Tai, kad skaitmeninės technologijos yra vienas svarbiausių veiksnių naujoms proveržio kryptims gyvybės mokslų pramonėje vystytis ir konkuruoti pasauliniu mastu, akcentuoja ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius dr. Gintaras Valinčius. Anot jo, specializuotų mokslo žinių ir skaitmeninių technologijų sintezė generuoja visiškai naujas pramonės šakas, kurioms vis labiau prigyja deep-tech (giliosios technologijos) pavadinimas.
„Dirbtinio intelekto pagrindu veikiantys išmanūs duomenų analizės algoritmai sukuria visiškai naujas galimybes optimizuoti ir pagreitinti mokslinių atradimų transliaciją į medicininę praktiką, o dirbtinio intelekto panaudojimas taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose, kuriuos šiuo metu intensyviai vysto VU Gyvybės mokslų centras ir daugelis molekulinių biotechnologijų įmonių, leidžia kurti unikalius diagnostikos įrankius ir suprasti sudėtingų ligų molekulinių procesų mechanizmus. Šių mechanizmų žinojimas sudaro sąlygas tikslingai ir kryptingai, o ne aklai, atsitiktinės paieškos keliu, kurti naujus gydymo metodus ir vaistus, efektyviai organizuoti jų gamybą“, – apie skaitmeninių inovacijų naudą gyvybės mokslų sektoriui pasakoja VU Gyvybės mokslų centro direktorius ir pabrėžia, kad tokių unikalių žinių, apsaugotų patentais, know-how kaupimas ir panaudojimas suteikia Lietuvos gyvybės mokslų pramonės įmonėms milžinišką konkurencinį pranašumą ir dar didesnes galimybes gaminti labai aukštos pridėtinės vertės produktus, konkurencingus visame pasaulyje.
Realią naudą dalyvauti Gyvybės mokslų skaitmeninių inovacijų centro veikloje pastebi ir prie platformos prisijungusios biotechnologijų įmonės. Štai startuolės, UAB „Droplet Genomics“, kurios kuriamomis technologijomis domisi ne tik privatus sektorius, bet ir pasaulinio garso universitetų laboratorijos, vadovas Juozas Nainys teigia, kad dalyvavimas skaitmeninių inovacijų platformoje sudaro galimybes artimam bendradarbiavimui tarp skirtingas kompetencijas vystančių įmonių. „Didžiųjų duomenų generavimo, analizės bei taikymo technologijos gyvybės mokslų srityje dažnai reikalauja labai skirtingų kompetencijų. Pasiekus efektyvų tokių technologijų derinį, neabejotinai galime pasiekti ir proveržius pramonės bei personalizuotos medicinos srityse“, – tvirtina jis.
Stiprindamas partnerių tinklaveiką ir teikdamas konsultacines paslaugas, Gyvybės mokslų skaitmeninių inovacijų centras planuoja skatinti naujų bioinformatikos projektų įgyvendinimą gyvybės mokslų ir sveikatos srityje, vystyti didžiųjų duomenų (Big data), generuojamų gyvybės mokslų tyrimų metu, apdorojimo ir analizės metodus, kurti ir vystyti skaitmeninę įrangą, taikomą biomedicininėje praktikoje ir diagnostikoje, sudaryti sąlygas kompanijoms, vystančioms naujus biotechnologinius ir skaitmeninius produktus, validuoti juos pasitelkiant klinikinių tyrimų praktikas, remti startuolių, siūlančių skaitmeninius sprendimus gyvybės mokslų sektoriui, kūrimąsi bei įgyvendinti kitas veiklas, skatinančias dalintis gerosiomis praktikomis gyvybės mokslų pramonės sektoriuje. Be to, partneriams ir gyvybės mokslų startuoliams bus užtikrinama galimybė naudotis kompetencijomis ir infrastruktūra, esančia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre ir Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke.
„Turėdami mintyje, kad Lietuva yra išsikėlusi sau tikslą iki 2030 metų 5 proc. BVP generuoti būtent iš gyvybės mokslų sektoriaus ir vertindami savo ir VU Gyvybės mokslų centro patirtį ugdant purpurines įmones, matome realią galimybę prisidėti prie spartesnės gyvybės mokslų sektoriaus plėtros.
Juolab, kad pastarųjų metų patirtis aiškiai parodė, jog puikia vieta kurtis ir augti biotechnologijų, sveikatos inovacijų srityje dirbančioms kompanijoms dėl savo strategiškai patogios lokacijos yra būtent Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas, esantis stiprių mokslo centrų ir universitetų kaimynystėje. Tikimės, kad didžioji dalis gyvybės mokslų skaitmeninių inovacijų centro partnerių taip pat įsikurs pas mus iki 2022 metų pabaigos duris atversiančiame verslo ir mokslo inkubatoriuje“, – sako dr. G. Pauliukevičius.
Gyvybės mokslų skaitmeninių inovacijų centras šiandien jungia 12 partnerių, tarp kurių – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras, Baltijos pažangių technologijų institutas, žinomos biotechnologijų įmonės „CasZyme“, Droplet Genomics“, „Bioanalizės sistemos“, „Diagnolita“, „Experimentica“, „Sanobiotec“, Infekcinių ligų ir patogeninės mikrobiologijos institutas ir kitos.
Paieška archyve
