Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo vidutinė kaina šiais metais nedidėja. Tam didžiausios įtakos turi gamintojų ir importuotojų sukurta efektyvi elektronikos atliekų surinkimo sistema.
„Mūsų organizacijai pavyko stabilizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo kainą – 2019-ieji yra pirmieji metai, kai šių atliekų tvarkymo vidutinė kaina iš esmės nepadidėjo“, – sako Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė.
Jos teigimu, tam yra kelios priežastys. Pirma, gamintojams ir importuotojams pavyko sukurti ir išlaikyti efektyvią elektronikos atliekų surinkimo sistemą. Antra, žaliavų kaina rinkoje išlieka palanki elektronikos gamintojams ir importuotojams.
Gamintojai ir importuotojai, Lietuvos rinkai teikiantys buityje naudojamą elektros ir elektroninę įrangą, šiais metais turės surinkti ir perdirbti 5 proc. punktais daugiau atliekų nei pernai, skaičiuojant nuo vidaus rinkai pateikto elektronikos kiekio.
„Lietuvos Vyriausybės patvirtintos užduotys numato, kad 2019 metais buitinės elektronikos gamintojai ir importuotojai privalo surinkti ir sutvarkyti (perdirbti) 60 proc. visos Lietuvos rinkai pateiktos elektros ir elektroninės įrangos. Tokiu pat procentiniu dydžiu šiais metais didėja ir gamintojų bei importuotojų sąnaudos elektronikos atliekoms tvarkyti“, – teigia V. Masalienė.
Lietuvoje taikomas gamintojo atsakomybės principas, pagal kurį visas atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas arba gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojai ar importuotojai. Atliekų tvarkymo išlaidos paprastai įskaičiuojamos į elektronikos gaminių kainą.
Šiuo metu EGIO visoje Lietuvoje yra įrengusi 160 specialių buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietų, o iš viso organizuoja elektronikos atliekų išvežimą ir perdirbimą iš 1 360 vietų, įskaitant elektronikos platinimo vietas. Elektronikos, kaip ir nešiojamųjų akumuliatorių bei baterijų, atliekos taip pat renkamos aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam“, visus mokslo metus vykstančio švietimo ir ugdymo įstaigose, o vasarą – Lietuvos bendruomenėse, metu. Buitinės elektros ir elektronikos įrangos atliekos taip pat renkamos apvažiuojant gyventojus specialiu transportu.
Pasak V. Masalienės, gyventojams atliekų pridavimas organizacijos surinkimo vietose nekainuoja. Kai kuriais atvejais už nenaudojamos stambesnės įrangos (skalbimo mašinų, šaldytuvų ir šaldiklių, viryklių) ar net kompiuterio atvežimą pas atliekų tvarkytoją gyventojams gali būti sumokama.
Gyventojai turi ir daugiau galimybių, kaip ir kur priduoti nenaudojamą sugedusią buitinę techniką ir elektronikos prietaisus. Nenaudojamą techniką galima palikti ja prekiaujančioje prekybos vietoje net ir neperkant naujos įrangos. Tokias atliekas galima nuvežti ir į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurių visoje Lietuvoje yra arti 100.
Daugiau kaip 1 tūkst. EGIO narių (gamintojų ir importuotojų) pernai Lietuvos rinkai pateikė 8,62 tūkst. tonų buitinės elektros ir elektroninės įrangos, o surinko ir sutvarkė (perdirbo) 4,74 tūkst. tonų.
Elektronikos atliekos yra viena sparčiausių augančių atliekų srautų visame pasaulyje. Buitinės elektronikos atliekų negalima mesti į buitinių šiukšlių konteinerius, nes į sąvartynus patekusios atliekos dėl jose esančių pavojingų medžiagų gali pridaryti žalos gamtai ir mums patiems. Perdirbant šias atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik saugo aplinką, bet ir sumažina įvairių naujų gaminių savikainą.
Paieška archyve
