Milijonai Ugandos piliečių atsisakė naudoti internetą po to, kai valstybė įvedė mokestį už socialinių tinklų naudojimą ir pinigų pervedimą mobiliaisiais įrenginiais, rašo „The Guardian“.
Praėjusių metų liepą įvestas kasdieninis mokestis, kurio tikslas buvo pažaboti „tuščius plepalus“ ir padidinti valstybės pajamas, kirto daugiau nei šešioms dešimtims įvairių socialinių platformų, tarp kurių didžiausios yra „Facebook“, „Twitter“ ir „WhatsApp“. Ugandiečiai, norintys besinaudoti šiomis ir kitomis platformomis, turėtų kasdien susimokėti po 200 šilingų (apie 5 centus).
Per tris mėnesius nuo mokesčio įvedimo interneto paslaugų naudotojų kiekis šalyje sumažėjo 2,5 milijonais, skelbia Ugandos ryšių komisija. Kilo susirūpinimas dėl mokesčio poveikio visai šalies ekonomikai.
Mokesčio įvedimo metu šalies finansų minstras Davidas Bahati sakė, kad įstatymo tikslas yra surinkti lėšų viešosioms paslaugoms. Tačiau praėjusių metų kovą, prieš mokesčio įvedimą, prezidentas Yoweri Museveni finansų ministerijai parašė laišką, kuriuo ragino įvesti mokestį, kuris pažabotų „internetines paskalas“.
Mokesčio kritikai įvertino jį kaip bandymą pažaboti žodžio laisvę ir įspėjo apie žalingą jo poveikį šalies ekonomikai. Uganda, neturinti formalios bankininkystės sistemos, yra šalis, kurioje didelė žmonių dalis pinigų perlaidoms naudoja mobiliuosius telefonus.
„Mokestis neatnešė tokių pajamų, kokių tikėjosi vyriausybė“, - sakė šalies sostinėje Kampaloje dirbanti teisininkė Irene Ikomu. Bet, anot jos, smūgį pajuto šalies finansų ir technologijų sektoriai.
Žmonių, mokančių šį mokestį už vyriausybės atrinktų interneto svetainių naudojimą, kiekis yra 1,2 milijonai. Mobiliųjų piniginių perlaidų apimtis per tris mėnesius – nuo birželio iki rugsėjo - krito beveik ketvirčiu – iki 14,8 trln. Ugandos šilingų (3,5 mlrd. eurų).
