Spalio 31 d. Seimo Energetikos komisija svarstė klausimą „Dėl valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos energija“ UAB 2018–2030 metų veiklos strategijos ir energetikos sektoriaus patikimumo užtikrinimo, vykdant Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimą su Europos kontinentiniais tinklais ir atsižvelgiant į rizikas, kylančias dėl Astravo atominės elektrinės“.
Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys pažymėjo, kad klausimas susideda iš dviejų dalių: piirmoji dalis apima gegužės mėnesį naujai patvirtintą „Lietuvos energijos“ strategiją, antroji – skirta Astravo problematikos ir desinchronizacijos-sinchronizacijos kontekste keliamam elektros energijos gamybos vystymo ir elektros sistemos patikimumo, stabilumo užtikrinimo klausimui. V. Poderys pažymėjo, kad ne mažiau svarbu pasiaiškinti, ar yra „Lietuvos energijos“ bei jos akcijų valdytojos Finansų ministerijos ir Energetikos ministerijos bendras tarpinstitucinis požiūris į šalies energetikos sistemos strateginę raidą.
„Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Darius Maikštėnas pastebėjo, kad gegužės mėnesį patvirtintoje strategijoje vadovaujamasi tuo metu Seime svarstytos naujosios Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatomis ir siekiais. Formuluojant tikslus, taip pat buvo atsižvelgta į konstruktyvią Energetikos komisijos kritiką dėl monopolinio pobūdžio veiklų pelno tikslų. Todėl pagrindinis grupės keliamas tikslas – strateginių verčių Lietuvai kūrimas. Pelno siekis yra tik viena sudedamoji vertės dalis. Keliamas pelno tikslas monopolinėse veiklose yra tik toks, kad užtikrintų kokybiškas paslaugas ir palaikytų veiklos „sveikatą“, kitokie pelno siekiai numatyti komercinio pobūdžio veikloms.
„Lietuvos energija“ Infrastruktūros ir plėtros tarnybos direktorius Dominykas Tučkus, pristatydamas pagrindines strateginės generacijos vystymo kryptis ,pabrėžė, kad „Lietuvos energija“ gali prisidėti prie sinchronizacijos proceso, valdydama tris veikiančias elektrines, gebančias užtikrinti stabilią elektros energijos gamybą, be to, valdomos neveikiančios elektrinės pagrindu galėtų prisidėti, vystydama naujus generacijos pajėgumus. D. Tučkus, apžvelgdamas elektros energijos gamybos pajėgumus ir jų perspektyvą, atkreipė dėmesį, kad šie pajėgumai yra vertinami ne vien Lietuvos, o visų trijų Baltijos valstybių regiono mastu. Jis teigė, kad regione yra nemaži elektros dujinės gamybos pajėgumai, tačiau šiuo būdu gaminamos elektros savikaina didesnė nei elektros kaina rinkoje, todėl šie pajėgumai nėra išnaudojami.
Energetikos komisija bendru sutarimu nusprendė prašyti Energetikos ministerijos parengti ir pateikti laike išdėstytų pasiruošimo sinchronizacijai veiksmų integruotą planą, kuriame būtų atspindėtas bendras vaizdas – būtų įvardyti vykdomi techniniai projektai, sistemos rodikliai reikalingi užtikrinant sistemos adekvatumą ir stabilumą, rizikos veiksniai, įskaitant Astravo atominės elektrinės paleidimą, taip pat galimos pasekmės, jeigu rizikos veiksniai realizuotųsi ir priemonės pasekmėms sušvelninti, taip pat Lietuvos derybiniai veiksmai.
