Kauno technologijos universitetui (KTU) suteikta teisė koordinuoti Europos technologijų ir inovacijų instituto (EIT) bendradarbystės centrą „EIT Food Hub“, kuris rūpinsis maisto mokslo inovacijoms ir startuolių plėtra Baltijos šalių regione. „EIT Food Hub“, bendradarbiaudamas su Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija (LITMEA)/ „SMART food“ klasteriu, planuoja veiklą plėtoti ir už Lietuvos ribų. KTU mokslo ir inovacijų prorektorės profesorės Astos Pundzienės teigimu, tai ypatingos reikšmės įvykis ne tik Universitetui, bet ir visai šaliai, įrodantis regioninę KTU lyderystę maisto mokslo srityje.
„EIT parodytas pasitikėjimas mūsų sukauptomis žiniomis, patirtimi, gebėjimu kurti inovacijas ir jas komercializuoti yra dar vienas labai svarbus žingsnis didinant savo vardo žinomumą, konkurencingumą tarptautinėje erdvėje. Šio bendradarbystės centro, kuriam priklauso Kembridžo, Liuveno katalikiškasis universitetai, „Bosch“, „John Deere“, „Nestle Research“ ir kitos pasaulinės įmonės, koordinavimas suteiks daug praktinės naudos tiek KTU, tiek ir nacionaliniu mastu“, – neabejoja A. Pundzienė.
„Tapimą vienu iš 11 EIT bendradarbystės centrų prilyginčiau „Žalgirio“ komandos pakliuvimui į Eurolygos atkrintamąsias varžybas. Tapti tokiu centru norėtų bet kuri iš 28-ių Europos Sąjungos šalių, tačiau atrinktos buvo tik 11-a. Tai didelis laimėjimas Lietuvos maisto sektoriaus klasterizacijos procesui. Lietuvos maisto ir gėrimų pramonei tai galimybė dar stipriau kooperuotis su mokslu, kuriant inovatyvius maisto produktus,plėtojant naujų inovatyvių maisto sektoriaus įmonių kūrimąsi bei plėtojant tarptautiniškumą. Tuo pačiu tai ir didelė atsakomybė ateičiai pateisinti šį įsipareigojimą realiais pasiekimais‘‘, – kalba Giedrius Bagušinskas, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos (LitMEA)/ „SMART food“ klasterio direktorius. EIT („European Institute of Innovation and Technology“) – Europos Komisijos remiama programa, kurios pagrindinis tikslas – apjungti visuomenę, mokslą, verslą ir pramonę bei komercializuoti mokslo veiklos rezultatus. „EIT Food“ – partnerių tinklas siekiantis antreprenerystės maisto technologijų inovacijose. Konsorciumas jungia daugiau nei 50 lyderiaujančių verslo, mokslo centrų bei universitetų iš 13 šalių.
„Tapę „EIT Food Hub“ KTU sutelkiame žinias ir kompetencijas susijusias su maisto inovacijomis. KTU yra pripažintas regiono lyderiu maisto tyrimų ir komercializavimo srityse, todėl gauname prerogatyvą plėsti iniciatyvas už Universiteto ribų, įtraukiant į veiklą šalį, regioną, kitas valstybes. Pavyzdžiui, Latvija tokio inovacijų centro neturi. Platus konsorciumo tinklas padeda rasti partnerius, investuotojus, rinkas“, – teigia KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) vadovas Mindaugas Bulota.
Jis pabrėžia, kad mentorystė, verslumo skatinimo renginiai, mokymai startuoliams, kaip kurti verslą – tai tik dalis „EIT Food Hub“ pagalbos priemonių perspektyvioms idėjoms virsti produktu ar paslauga. Sėkmingai dirbantys verslininkai taip pat bus kviečiami naudotis seminarais, konsultacijomis, kontaktų paieška, dalyvauti plačiai visuomenei numatytuose renginiuose.
„Būti tokio pobūdžio centru reiškia apimti visą vertės grandinę: maisto inovacijų centras yra dalis sistemos, kurioje gali rasti visą sau reikalingą paramą – konsultacijas, mokslinius tyrimus, klientus ir investicijas. Jei tam tikra rinka įdomi maisto srityje dirbančiam Lietuvos verslininkui, mes padėsime rasti akceleratorių toje rinkoje. Svarbu, jog tai nereikš pačios įmonės iškėlimo iš Lietuvos. Jei Austrijos verslininkui reikia pienininkystės specialisto, mes jį padėsime surasti Lietuvoje, užtikrinsime kontaktą ir padėsime tolimesniam bendradarbiavimui“, – sako KTU NIVC vadovas.
Pasak M. Bulotos, universitetui patikėta teisė steigti EIT maisto mokslo, inovacijų bei startuolių plėtros centrą visų pirma yra laimėjimas prisidedantis prie mokslo rezultatų komercializavimo, investicijų pritraukimo prototipų kūrimui bei Lietuvos kaip inovacijų šalies įvaizdžio kūrimo. „Kiekvienas verslas – tai 10 proc. idėjos ir 90 proc. darbo. Mūsų misija – padėti įveikti tuos 90 proc.“, – sako M. Bulota.
Paieška archyve
