Lietuviai gali pasigirti ne tik greičiausiu internetu, tačiau ir verslu užsiimančiu elektronine prekyba. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių Europos Sąjungoje pagal įmones, turinčias daugiau nei 10 darbuotojų ir parduodančių prekes ar paslaugas internetu.
Lietuva, turinti net 20 proc. tokių įmonių, dalinasi 6 vieta su Vokietija, Slovakija bei Suomija, taip aplenkdama kitas Baltijos šalis, kaimynę Lenkiją, kuri atsidūrė priešpaskutinėje vietoje turėdama 9 proc. įmonių vykdančių prekybą internetu.
Tuo tarpu bendras ES šalių vidurkis yra 16 proc. ir tai reiškia, kad Lietuva taip pat lenkia tokias ekonomiškai stiprias šalis kaip Jungtinė Karalystė, Ispanija, Prancūzija, Italija.
„Paysera“ plėtros vadovas Liudas Kanapienis teigia, kad tokį išsidėstymą pirmiausiai lemia kultūriniai šalių įpročiai.
„Kaip matome, virš ES vidurkio yra beveik visos Šiaurės Europos šalys, tuo tarpu žemiau jo yra Pietų Europos šalys. Kultūriniai skirtumai ir lemia, kad šiauriečiai labiau linkę atsiskaitinėti elektroniniu būdu ir prekes bei paslaugas užsisakyti internetu, sėdėdami namuose. Tuo tarpu pietiečiai mėgsta labiau grynuosius pinigus bei apsipirkinėti nedidelėse vietinėse parduotuvėse ar turguose, kur gali pasiderėti. Tačiau be abejonės reikėtų atsižvelgti ir į tai, kokia verslo sritis šalyje dominuoja: gamyba, prekyba ar paslaugos“, – dėsto L. Kanapienis.
Jis taip pat priduria, kad nors Latvijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje grynųjų pinigų vartojimas vis dar yra didelis ir tai turėtų atsispindėti elektroninės prekybos statistikoje, tačiau tai nedaro didelio poveikio Lietuvos elektroninės prekybos verslo plėtrai.
„Lietuva išsiskiria tuo, kad telekomunikacijų plėtra buvo labai sparti, o informacinių technologijų specialistų kiekis buvo didelis. Tad esant nedidelėms išlaidoms, verslas galėjo nesunkiai pradėti elektroninės prekybos verslą, nes buvo visa infrastruktūra, tame tarpe ir mokėjimo būdai. Net ir dabar atsidaryti elektroninę parduotuvę galima vos per kelias dienas ir išleisti ne daugiau nei 100 EUR“, – sako L. Kanapienis.
Dar labiau Lietuva pirmauja pažvelgus į įmones, kurios elektroniniu būdu parduoda į kitas Europos Sąjungos šalis. Šioje statistikoje Lietuva užima 4 vietą, o prieš mus rikiuojasi Kipras, Austrija, Liuksemburgas.
„Tiek Lietuva, tiek Kipras ar Liuksemburgas yra nedidelės šalys, tad natūralu, kad esant didelei elektroninės prekybos konkurencijai, vietinė rinka tampa per ankšta, tad ir pradedama prekyba į užsienį. Mes pastebime, kad vis daugiau Lietuvos kompanijų neapsiriboja vien tik Lietuva ir prekiauja visoje Europoje ar net už jos ribų. Tiesiog Lietuvoje jau šiuo metu yra tiek daug elektroninių parduotuvių, kad konkurencija pagal gyventojų skaičių yra tikrai didelė. Kone kiekvieną mėnesį vien mūsų sistemoje užsiregistruoja apie 300 naujų elektroninių parduotuvių iš Lietuvos“, – sako „Paysera“ plėtros vadovas.
L. Kanapienis taip pat pripažįsta, kad dalis tų projektų taip ir nepavirsta rimtais elektroninės prekybos verslais, tačiau Lietuvos verslininkų susidomėjimas šia sritimi yra didelis.
„Kalbant apie antroje vietoje esančią Austriją, tai vienas iš pagrindinių eksporto privalumų šiai šaliai yra kalba. Kaip žinia, Austrijos oficiali kalba yra vokiečių, tad natūralu, kad didelė dalis prekybos internetu vyksta su Vokietijos, Šveicarijos, Liuksemburgo, bei dalimi Belgijos ir Italijos klientų, kalbančių vokiškai ir tai sudaro didelį potencialių klientų ratą“, – teigia „Paysera“ atstovas.
Bendrai Europos gyventojų skaičiuojama yra 839 mln. iš kurių net 637 mln. yra interneto vartotojai galintys būti potencialūs elektroninės prekybos klientai.
