Vilniaus miesto savivaldybė, sostinės šilumos ūkį valdanti bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) ir valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ planuoja suvienyti veiksmus, plėtojant biokuro panaudojimą šilumos gamybai. Be šiuo metu „Lietuvos energijos“ jau įgyvendinamų kogeneracinių elektrinių statybos projektų iki 2020 metų papildomai planuojama padidinti šilumos gamybos apimtis iš biokuro 100–120 MW. Į Vilniaus šilumos ūkį integravus naujas biokuro katilines ne tik bus išnaudotos savivaldybės ir valstybės valdomų įmonių turimos statybos aikštelės, bet ir dar labiau sumažinta šilumos kaina vartotojams.
Valdas Benkunskas, bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ Stebėtojų tarybos pirmininkas ir sostinės vicemeras teigia, kad vilniečiai jau senai laukia mažesnių šilumos kainų.
„Po 15 metų trukusios nenusisekusios šilumos ūkio nuomos ir dėl įvairiausių manipuliacijų išsipūtusių šildymo sąskaitų, Vilniaus miestas turi atrasti ir išnaudoti visas šilumos kainos mažinimo galimybes. Tai pagrindinis tikslas, kuris yra keliamas VŠT bendrovei. O savivaldybės ir valstybės valdomų įmonių bendradarbiavimas neabejotinai sustiprins ir pagreitins šio tikslo pasiekimą“, – teigia Vilniaus vicemeras.
Skaičiuojama, kad dėl pigesnės šilumos gamybos iš biokuro vilniečiai kasmet sutaupys daugiau kaip 2 mln. eurų.
„Vilniaus miestui ir „Lietuvos energijai“ tęsiant strateginį bendradarbiavimą visų pirma laimės gyventojai mažiau mokėdami už šilumą. Taip pat bus išvengta perteklinių investicijų ir bus užtikrintas patikimas bei aplinkosaugos požiūriu švariausias apsirūpinimas šiluma ilguoju laikotarpiu“, – sako Nerijus Rasburskis, „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius.
Vilniaus miestas, įgyvendindamas aplinkosauginius įsipareigojimus ES ir Nacionalinę energetikos strategiją, siekia daugiau naudoti atsinaujinančių energijos išteklių. Biokuro panaudojimo plėtra taip pat yra numatyta ir rengiamame Vilniaus miesto šilumos ūkio specialiajame plane, kas padėtų sumažinti šilumos kainas vartotojams atsisakant brangesnio iškastinio kuro šilumos gamybai.
Šiuo metu Vilniuje šilumos gamyboje biokuras sudaro apie 45 proc., gamtinės dujos – 55 proc. Iki 2020 metų bendrovė VŠT siekia biokuro dalį padidinti iki 70–80 procentų.
„Analizuojame ir vertiname biokuro panaudojimo plėtros galimybes mūsų valdomo tinklo infrastruktūroje, o taip pat atidžiai stebime biokuro tiekimo rinkos tendencijas. Tikimės, kad jau kitų metų pradžioje galėsime imtis konkrečių projektų įgyvendinimo“, – sako VŠT generalinis direktorius Mantas Burokas.
VKEKK duomenimis, Lietuvoje nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2016 m., palyginti su 2015 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 5,0 procentinio punkto – nuo 44,5 proc. iki 39,5 proc., o biokuro dalis augo 5,2 procentinio punkto – nuo 53,5 proc. iki 58,7 proc.
