Šiandien Taline vykstančiame neformaliame Europos Sąjungos (ES) konkurencingumo ir telekomunikacijų ministrų susitikime Lietuva prisijungė prie ministrų deklaracijos dėl kuo spartesnio 5G ryšio diegimo ES šalyse.
Susisiekimo viceministras Ričardas Degutis taip pat pristatė Lietuvos nuostatą užtikrinti laisvą duomenų judėjimą, būtiną Europos bendrajai skaitmeninei rinkai.
Deklaracijoje dėl 5G ryšio diegimo ES numatytos pagrindinės nuostatos ir būtini žingsniai, siekiant sėkmingai diegti šį ryšį. ES valstybės sutaria kartu imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta prieiga prie tinkamo radijo spektro ir sprendžiamas tarpvalstybinio dažnių koordinavimo klausimas tiek ES, tiek ir su trečiosiomis šalimis.
Diegiamą 5G ryšį numatoma plačiai naudoti įvairiuose sektoriuose – transporto, energetikos, pramonės, žemės ūkio, sveikatos apsaugos srityse, taip pat išmaniųjų miestų kūrimui, visuomenės saugumui didinti ir kt.
Sutarta, kad 5G technologija yra kritinis vadinamosios skaitmeninės revoliucijos elementas, leisiantis teikti naujas paslaugas, bendrauti itin didelės spartos ryšiu, keistis duomenimis, sudaryti sąlygas daiktų interneto ir aukštos kokybės e. paslaugų plėtrai.
Savo kalboje viceministras R. Degutis akcentavo, kad Lietuvai svarbu plėtoti šią technologiją, siekiant sukurti geresnę investicinę aplinką ir teikti naujas paslaugas. Lietuvai taip pat teks iššūkis suderinti 700 MHz dažnio, reikalingo 5G ryšiui, naudojimą su trečiosiomis šalimis, ES kaimynėmis.
Ministrų susitikime vyksta diskusijos dėl laisvo duomenų judėjimo ES tarpvalstybiniu mastu. Galimybė lengviau gauti duomenis, juos perduoti ir panaudoti yra itin svarbi šiuolaikiškiems ES elektroniniams ryšiams, platesniam duomenų naudojimui mokslo, visuomenės ir pramonės tikslams, tarptautinei e. prekybos ir e. paslaugų plėtrai, naujų verslo modelių kūrimui.
ES planuojama sukurti aiškią politinę ir teisinę sistemą, leisiančią šalinti likusias laisvo duomenų judėjimo kliūtis ir spręsti su naujomis technologijomis susijusius teisinius klausimus. Lietuva pritaria siekiui ES mastu gerinti nacionalinio ir tarpvalstybinio lygmens duomenų prieinamumą, skatinti viešųjų ir viešai finansuojamų duomenų pakartotinį naudojimą, kartu užtikrinant kibernetinį saugumą, duomenų sąveikumą ir atitiktį ES teisės reikalavimams.
Viena svarbiausių iniciatyvų skatinant laisvą duomenų judėjimą Europoje yra drausti duomenų lokalizavimą, išskyrus aiškiai nustatytus atvejus. Šiuo metu bent 14 Europos valstybių turi teritorinius duomenų saugojimo reikalavimus. Draudžiant lokalizuoti duomenis kartu numatoma stiprinti Europos kibernetinio saugumo sistemą.
Taip pat siekiama įgyvendinti Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje numatytą „tik vieno karto“ (angl. „once only“) principą, pagal kurį viešojo administravimo institucijos informaciją parengtų ir pateiktų tik vieną kartą, nepriklausomai nuo šalies, kurioje ji yra pateikta. Šis principas diegiamas daugelyje ES šalių, Lietuvoje jis įgyvendinamas Elektroninių valdžios vartų portale.
Lietuva atkreipia dėmesį į būtinybę kurti tokią skaitmeninę aplinką, kurioje būtų užtikrinama aukšto lygio privatumo ir asmens duomenų apsauga ir vartotojų teisės, tuo pačiu įmonės galėtų diegti inovacijas ir konkuruoti, o kibernetinis saugumas sustiprintų visuomeninius santykius.
