Rugsėjį Lietuvoje elektros gamybos apimtys šoktelėjo aukštyn beveik ketvirtadaliu. Nepaisant to, visame Baltijos regione elektros pagaminta 6 proc. mažiau dėl neįprastai mažo vandens lygio Dauguvos upėje, o tai lėmė ir bendrą importo augimą.
Elektros gamybos kiekis Lietuvoje išaugo iki 225 GWh, o Estijoje ir Latvijoje sumažėjo atitinkamai 6 proc. iki 954 GWh ir 25 proc. iki 266 GWh. Daugiausiai įtakos tam turėjo net 37 proc. nukritęs vandens lygis Dauguvos upėje.
„Vandens lygis rugsėjį buvo 34 proc. mažesnis už daugiametę šio mėnesio normą, todėl Dauguvos hidroelektrinėse pagaminta net perpus mažiau elektros – 84 GWh. Toks staigus vietinės elektros gamybos sumažėjimas nulėmė, kad regionas importavo 8 proc. daugiau elektros iš kaimyninių šalių. Bendras importas sudarė 503 GWh arba 26 proc. regiono elektros energijos sąnaudų“, – sako Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.
Rugsėjį Lietuva importavo 72 proc., Latvija – 52 proc. reikalingos elektros, o Estija pagamino 60 proc. daugiau negu suvartojo. Iš viso regione suvartota 2 proc. mažiau elektros nei rugpjūtį – 1,9 TWh. Lietuvoje šis rodiklis buvo didžiausias ir siekė 801GWh, Estijoje – 598 GWh, o Latvijoje – 549 GWh.
Visgi padidėjęs importas iš kaimyninių šalių elektros kainų pokyčiui didelės įtakos neturėjo. Vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje ūgtelėjo vos 1 proc. iki 34,03 EUR/MWh. Tuo tarpu Estijoje elektros kaina šoktelėjo aukštyn 3 proc., tačiau, kaip įprasta, išliko mažiausia regione ir siekė 32,40 EUR/MWh.
Didesnis elektros pabrangimas Estijoje lėmė, kad elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje bei Estijoje rugsėjį buvo mažiausias per pastaruosius 4 mėn. – 1,63 EUR/MWh.
Pasak M. Gigos, elektros kainų šuoliui Baltijos šalyse, kaip ir Skandinavijos regione, taip pat įtakos turėjo drastiškai pakitusi situacija pasaulinėje žaliavų rinkoje. Anglies kaina rugsėjį augo daugiausiai per dvejus metus – net 15,8 proc., ir siekė 70,8 USD/t. Tuo tarpu CO2 emisijos kvotų kainos kilo 11,4 proc. iki 4,97 EUR/t.
