Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA ir Lietuvos lazerių asociacijos narė UAB „Ekspla“ kartu su partneriais UAB „Šviesos konversija“ ir amerikiečiais „National Energetics Inc“ laimėjo finansavimą dviejuose „Extreme Light Infrastructure“ (ELI) projekto konkursuose. „Ekspla“ šiuo metu jau užsiima galingiausio pasaulyje lazerio gamyba Čekijai (su „National Energetics Inc“) ir Vengrijai (su „Šviesos konversija“). Kurdami alternatyvų pasaulyje neturinčius gaminius, Lietuvos lazerių specialistai įtraukia į veiklą mūsų šalies ir pasaulio mokslininkus, tarp jų ir dirbančius Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN). Mūsų gamintojai būdami stiprūs mokslui skirtų lazerių rinkoje užima tvirtas pozicijas tarp visų pramoninių valstybių.
ELI projekto tikslas – Rytų Europoje sukurti 4 tyrimų centrus. Trys iš jų jau statomi: Vengrijoje ir Čekijoje konkursą laimėjo lietuvių lazerininkai su partneriais iš Amerikos, o Rumunijoje projektą įgyvendina prancūzai. Ketvirto tyrimų centro vieta dar neparinkta.
„Kartu su amerikiečiais mūsų specialistai Čekijai pagamins lazerį, tūkstančius kartų galingesnį už visas pasaulio elektrines. Tokio lazerio suspaustame spindulyje bus pasiekiamas milžiniškos energijos tankis ir šio lazerio spindulio švystelėjimas užtruks be galo trumpą laiką – 150 femtosekundžių. Palyginimui – per sekundę su trupučiu šviesa pasiekia mėnulį, o per 150 femtosekundžių ji nuskrieja tik pusę milimetro. Lazerininkai, gamindami tokio galingumo lazerius, kalba ir apie valdomą termobranduolinę reakciją. Jei sugebėtume ją valdyti, tai turėtume pigią ir švarią elektros arba bet kokią kitą energiją. Ją gaminant nelieka radioaktyvių „atliekų“, o jai reikalingos medžiagos – sunkiojo vandens – yra pilni vandenynai (~0,02 proc. visos gamtinio vandens masės sudaro sunkusis vanduo). Jau yra aišku, kaip tai padaryti, bet norint įgyvendinti visą projektą dar reikia išspręsti aibę inžinerinių problemų. Tad ir šio galingiausio pasaulyje lazerio sukūrimo paskirtis – pirmiausiai mokslas. ELI projektas – tai tarsi lazerinis CERNas Rytų Europoje“, – pasakoja Lietuvos lazerių asociacijos direktorius Petras Balkevičius.
Lietuvos lazerių pramonė jau kelis dešimtmečius išlieka ne tik viena žinomiausių Lietuvos mokslo ir pramonės sričių, bet kai kuriose srityse užima ir lyderės pozicijas pasaulyje. Pasak P. Balkevičiaus, progresas nesustos ir ateityje, nes lazerinių technologijų poreikis ūkyje, moksle ir medicinoje visame pasaulyje tik stiprėja.
Gamindamos specifinius prietaisus, Lietuvos lazerių įmonės nekonkuruoja tarpusavyje, o daugeliu atveju neturi konkurentų ir pasaulyje. Pavyzdžiui, „Ekspla“ sukurtas ir gaminamas aparatas – suminio dažnio spektrometras – negaminamas daugiau niekur kitur. Jų reikia 4 ar 6 vienetų per metus. Tuo tarpu „Šviesos konversijos“ sukurti ir gaminami femtosekundiniai lazeriai ir parametriniai stiprintuvai laikomi nemaža serija, kadangi jų poreikis per metus – keli šimtai. Parametrinių stiprintuvų pasaulinėje rinkoje Lietuva taip pat užima didžiąją dalį ir parduoda 70–80 proc. Per daugiau nei 20 m. jų pagaminta apie 1500.
„Mūsų kuriami produktai yra ypač sudėtingi, jiems pagaminti reikia labai kvalifikuotų žmonių, todėl jie brangūs. Juos kopijuoti – itin keblu, o dėl siauros rinkos – ir nepatrauklu“, – tikina P. Balkevičius. LINPRA narė, 2004 m. įkurta Lietuvos lazerių asociacija šiandien į bendruomenę buria pagrindines šalies mokslo institucijas (tarp jų reikšmingiausiais išskiriami Vilniaus universitetas bei Fizinių ir technologinių mokslų centras) ir apie 30 lazerių pramonės įmonių. Kryptingai veiklai sutelktos narių pastangos sėkmingai augina Lietuvos konkurencingumą: Lietuvoje šiame sektoriuje dirba apie 700 žmonių, apyvarta kasmet auga 10–15 proc., 2015 m. pardavimų apimtys pasiekė 80 mln. Eur, o į užsienio šalis eksportuojama daugiau nei 80 proc. pagamintų produktų.
Paieška archyve
