Per pirmą šių metų pusmetį elektros kainų skirtumas Lietuvos ir Švedijos rinkose sumažėjo 7,4 proc., skaičiuoja nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Enefit“. Didžiausią poveikį tokiam kainų supanašėjimui abiejose Baltijos jūros pusėse turėjo jau pusmetį veikianti „NordBalt“ jungtis. Vis dėlto palyginti dažni šios jungties gedimai ir nereguliariu režimu veikianti „LitPol Link“ jungtis neleido iki galo išnaudoti rinkų integracijos pranašumo.
„Sumažėję kainų skirtumai tarp Baltijos ir Šiaurės šalių rinkų rodo, kad naujosios elektros jungtys atlieka savo funkciją. Dėl gana dažnų „NordBalt“ jungties gedimų, poveikis elektros kainoms rinkoje kol kas nebuvo toks ženklus. Išsprendus visas technines problemas galima tikėtis tolesnio kainų supanašėjimo ir mažesnių kainų Lietuvos ir Latvijos rinkose“, – sako „Enefit“ generalinis direktorius Janis Bethers.
Per pirmą 2016 m. pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, elektros kaina biržos „Nord Pool“ Lietuvos prekybos zonoje sumažėjo apie 4 proc. – nuo beveik 38 EUR/MWh iki 36,25 EUR/MWh.
Kaip pastebi J. Bethers, tuo metu, kai veikia tiek „NordBalt“, tiek „LitPol Link“ jungtys, iš Švedijos elektra keliauja į Lietuvą, o iš Lietuvos – į Lenkijos rinką, kurioje dienos metu vyrauja didesnė elektros kaina.
Didžiausi elektros kainų šuoliai fiksuojami tada, kai tuo pačiu metu neveikia „NordBalt“ jungtis ir strategiškai svarbios jungtys tarp Latvijos ir Estijos, Estijos ir Suomijos ar Suomijos ir Švedijos. Tokiais atvejais elektros kainos Baltijos šalių ir Šiaurės šalių rinkose gali skirtis kelis kartus. Pavyzdžiui, šių metų liepos 1 d. vidutinė dienos elektros kaina Lietuvos ir Latvijos prekybos zonoje siekė 114,62 eurų/MWh, o valandinė elektros kaina buvo pašokusi iki 200 EUR/MWh. Tuo metu elektra Švedijos elektros biržoje kainavo 25,32 EUR/MWh.
Mažiau sniego Norvegijoje – didesni elektros kainų svyravimai
„Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims tampant integralia Šiaurės šalių ir Europos elektros rinkos dalimi, vis didesnę įtaką elektros kainoms vietos biržoje darys įvairios tendencijos kitose šalyse“, – prognozuoja J. Bethers.
Elektros kainų didėjimą antroje metų pusėje gali nulemti apie tris kartus mažesnis, palyginti su praėjusia žiema, Norvegijos kalnuose iškritusio sniego kiekis. Kadangi per vasarą ištirpusio sniego vanduo užpildo šios šalies hidroelektrinių rezervuarus, šįmet jie greičiausiai bus tuštesni. Atsižvelgiant į rudeniop numatytus einamuosius remonto darbus Švedijos ir Suomijos atominėse elektrinėse, antrojoje metų pusėje galima tikėtis trumpalaikių kainų šuolių Šiaurės ir Baltijos šalių elektros rinkose.
„Brexit“ poveikis energijos rinkoms – trumpalaikis
Birželio pabaigoje Jungtinėje Karalystėje įvykęs referendumas dėl šalies pasitraukimo iš ES turėjo poveikį ne tik finansų, bet ir energetikos rinkoms visoje Europoje. Sumenkusi energijos žaliavų paklausa ir pastebimai smuktelėjusi taršos kvotų kaina paveikė ir elektros kainas Europos rinkoje, kurios sumažėjo iki maždaug 23 EUR/MWh. Tiesa, šis poveikis buvo trumpalaikis, praėjus kelioms dienoms situacija rinkose vėl tapo normali.
Pasak J. Bethers, „Brexit“ atvejis parodo, kad ir energijos rinkos gali gana jautriai reaguoti į plataus atgarsio sulaukiančius politinius įvykius. Vis dėlto nereikėtų spręsti apie ilgalaikę tendenciją, o juo labiau – priimti svarbių sprendimų remiantis savaitės trukmės ar panašaus periodo svyravimais rinkoje.
