Pirmąjį vasaros mėnesį vidutinė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje ūgtelėjo 24 proc., o Estijoje – 28 proc. Dėl „NordBalt“ gedimų elektros importas į Baltijos šalis sumažėjo 21 proc., todėl Lietuva pagamino dvigubai daugiau elektros ir netgi buvo tapusi elektros eksportuotoja.
Praėjusį mėnesį vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje, palyginti su gegužės mėnesiu, išaugo 24 proc. ir pasiekė 40,53 EUR/MWh. Nors elektra buvo pigiausia Estijoje, vidutinė jos kaina čia išaugo 28 proc. iki 36,22 EUR/MWh.
„Birželį įsitvirtino vasaros sezonui būdingiausios rinkos tendencijos – vidutinė elektros energijos kaina augo, o elektros suvartojimas mažėjo. Nors buvo jaučiamas gana didelis elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Skandinavijos šalyse, elektros kaina mūsų šalyje ir Latvijoje pirmą kartą per pastaruosius 4 mėnesius buvo vienoda visą laiką“, – pastebi Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.
Pasak M. Gigos, birželį elektros energijos kaina Lietuvoje buvo vidutiniškai 10,7 EUR/MWh didesnė nei Skandinavijos šalyse, o Estijoje ji net 6,4 EUR/MWh viršijo vidutinį Skandinavijos šalių elektros energijos kainų lygį.
Praėjusį mėnesį elektros importo į Baltijos šalis apimtys, palyginti su gegužės mėnesiu, sumažėjo 21 proc. ir siekė 514 GWh. Tai sudarė 28 proc. visos suvartotos elektros energijos. Daugiausiai importavo Lietuva – net 68 proc. suvartotos elektros energijos. Latvija importavo 21 proc. reikalingos elektros, o Estija pagamino 24 proc. daugiau negu suvartojo.
„Nors, kaip visuomet, importavome daugiausia elektros, birželį Lietuva pagamino dvigubai daugiau elektros energijos ir kelioms valandoms netgi buvo tapusi elektros eksportuotoja. Tokia situacija susiklostė užsitęsus „NordBalt“ jungties remontui ir vienu metu veikus trims šalies elektrinėms: Lietuvos elektrinei, Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinei ir Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei“, – primena M. Giga.
Birželį Baltijos šalys kartu pagamino 72 proc. visos suvartotos elektros energijos. Bendras Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pagamintas elektros energijos kiekis, palyginus su gegužės mėnesiu, išaugo 2 proc. Tai lėmė beveik dvigubai – iki 243 GWh – išaugusios elektros gamybos apimtys Lietuvoje ir, palyginti su geguže, 9 proc. ūgtelėjęs pagamintos elektros kiekis Estijoje.
Bendros elektros suvartojimo apimtys Baltijos šalyse, palyginti su gegužės mėnesiu, sumažėjo 6 proc. iki 1,8 TWh. Didžiausiomis elektros energijos sąnaudomis pasižymėjo Lietuva, suvartojusi 771 GWh arba 1 proc. mažiau elektros energijos nei gegužę. Estijoje, palyginus su praėjusiu mėnesiu, elektros suvartojimas mažėjo 13 proc. iki 525 GWh, o Latvijoje – 6 proc. iki 525 GWh.
