2030 m. Europoje parduodamų naujų automobilių su dyzeliniais varikliais tebus 9 proc., nors šiuo metu tokių yra net 50 proc. Remiantis „AlixPartners“ atlikto tyrimo rezultatais, automobilių gamintojai priversti dėl griežtesnių taršos reikalavimų persiorientuoti ir pirmenybę teikti elektriniams varikliams.
Šie pokyčiai neišvengiamai iš esmės koreguos situaciją automobilių gamybos sektoriuje, rašo „Autonews“.
© DELFI (M. Ažušilio nuotr.)
„Dėl griežtesnių taršos standartų Europą apims elektrifikacija, o už dyzeliną teks mokėti didžiausius mokesčius“, – patikino „AlixPartners“ vicepirmininkas Stefano Aversa. „Tai taps milžinišku iššūkiu automobilių gamintojams ir tiekėjams, nes jiems teks keisti variklių gamybos infrastruktūrą“, – įsitikinęs jis.
Jis prognozuoja, kad iki 2022 m. dyzelinu ir benzinu varomų automobilių gamyklų skaičius Europoje nuo 62 sumažės iki 55, o per tą patį periodą elektrinių variklių ir elektra varomų modelių gamyklų skaičius per tą patį periodą išaugs nuo 26 iki 40.
„Finansiniai gamybos pasikeitimų motyvai turi reikšmės, bet nėra pernelyg svarbūs“, – įsitikinęs Giacomo Mori iš „AlixPartners“.
Remiantis „AlixPartners“ skaičiavimais, automobilių gamintojams, norintiems sumažinti investicijų kaštus, teks išsaugoti senuosius gamyklų pastatus, tačiau gamyklas teks keisti tam, kad jos būtų tinkamos elektriniams, o ne vidaus degimo varikliams gaminti.
G. Mori teigia, kad vidutiniškai 400 tūkst. įprastinių variklių per metus pagaminančiai gamyklai pastatyti reikia 500 mln. eurų. Gamyklos, kurioje būtų pagaminamas toks pat elektrinių variklių skaičius, statybos kaina siekia apie 50 mln. eurų. Be to, tokia gamykla užimtų vos dešimtadalį ploto, kurio prireiktų įprastinių dyzelinių variklių gamyklai pastatyti, o tai savo ruožtu reikštų itin sumažėjusias išlaidas darbo jėgai.
