„Tyrimai ultragarsu leidžia paankstinti diagnozę, pagerinti ligos prognozę ir net pasveikti“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) K. Baršausko Ultragarso mokslo instituto vadovas Rymantas Kažys. Jau antrus metus iš eilės dvi aukštosios mokyklos – KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – skiria daugiau nei 100 tūkst. eurų jungtinių mokslo tyrimų projektams. Ankstyvajai diagnostikai skirti inovatyvūs projektai buvo pristatyti konferencijoje Kaune.
„Šie projektai gimsta iš aktyvaus abipusio bendradarbiavimo: iš vienos pusės, žinant klinikinį poreikį, suformuluojama, ko reikia, o technologinės žinios ir kompetencijos padeda realizuoti idėjas“, – sako LSMU mokslo prorektorė Vaiva Lesauskaitė.
Pasak jos, visi 6 konferencijoje pristatytieji projektai yra labai svarbūs ankstyvajai diagnostikai, o iš neinvazinių tyrimų metodikų vyrauja ultragarsas.
„Skirtingų mokslo krypčių projektai iškelia tokias problemas, kurias spręsti patiems nė neateitų į galvą. Tai, savo ruožtu, teikia postūmį ieškoti technologinių sprendimų – naujų vaizdų, signalų apdorojimo metodų, kurie po to randa pritaikymą pačiose įvairiausiose srityse“, – apie tarpdisciplininių projektų pridėtinę vertę kalba KTU Ultragarso mokslo instituto direktorius R. Kažys.
Neinvazinė melanomos diagnostika, kraujo krešėjimo parametrų diagnostinis instrumentas – tai tik pora pavyzdžių, kaip, sutelkus biomedicinos ir technologijos mokslų žinias, galima diagnozuoti ligas ankstyvojoje stadijoje ir net užkirsti kelią jų atsiradimui.
„Nors kraujo krešėjimo tyrimai buvo atliekami jau kone prieš pusšimtį metų, šiandien visa tai vyksta visiškai naujame lygmenyje – pritaikant naujas žinias, patyrimą ir technologines galimybes. Mūsų atlikti tyrimai leistų sukurti visiškai naują diagnostinį instrumentą, kol kas tokio pasaulyje nėra. Tyrimus tęsiant, rezultatas galėtų būti toks, jog iš dviejų mililitrų kraujo lašo ultragarsu nustačius kraujo krešėjimo ir kitus parametrus, būtų galima prognozuoti insulto tikimybę“, – teigia R. Kažys.
Bendrose tyrimų grupėse kartu su LSMU mokslininkais dirba KTU Medžiagų mokslo, Biomedicinos inžinerijos, Ultragarso mokslo institutų, organinės chemijos krypties tyrėjai. Be jau minėtųjų projektų, tyrėjų grupės kuria instrumentus ir metodus portinės hipertenzijos diagnostikai, periferinei vestibulinei funkcijai tirti; kuriamas išmanusis antibakterinis pleistras, tiriamos cheminės veiksmingųjų komponentų savybės. Skatindami skirtingų mokslinių sričių tyrėjų ir universitetų bendradarbiavimą sveikatos technologijos ir biotechnologijos srityje, KTU ir LSMU 2015 m. skyrė 120 tūkst. eurų paramą bendriems mokslininkų projektams.
Universitetų atstovai džiaugiasi, kad buvo sulaukta daug paraiškų gauti finansavimą bendriems projektams – 27, iš jų buvo atrinkti 6 tyrimai. Susibūrusios skirtingų sričių tyrėjų komandos kelia Lietuvos mokslo potencialą, dalyvaudamos ne tik institucinio, bet ir nacionalinio bei tarptautinio finansavimo konkursuose, bendradarbiaudamos su verslo įmonėmis.
