Lietuvoje surinktos plastiko atliekos šildo lenkus arba vėl sugrįžta iš Kinijos ar ES šalių pavirtę naujais gaminiais. Nuolat kalbant apie rūšiavimo ir perdirbimo svarbą, neretai kyla klausimų apie tolesnį išrūšiuotų atliekų kelią. Įvairios atliekos surinktos ir išrūšiuotos skirtingai panaudojamos. Bene labiausiai žinoma antrinė žaliava yra plastikas, kurį surenka ir perdirba keletas Lietuvos bendrovių. Viena jų, – „Atliekų tvarkymo centras“, – specializuojasi automobiliuose ir elektronikos gaminiuose naudojamo plastiko apdorojime ir perdirbime. Vien 2014 metais ši įmonė iš viso surinko daugiau kaip 1 tūkst. tonų plastiko bei gumos atliekų iš automobilių ir atskyrė iš elektronikos atliekų.
Kaip pasakoja „Atliekų tvarkymo centro“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius, dalį surinkto plastiko ir gumos bendrovė perdirba smulkindama specialia automatizuota įranga. Toks susmulkintas plastikas tinka kaip žaliava naujų gaminių gamybai bei šilumos energijai gauti. Šiuo metu nemaža perdirbto plastiko dalis keliauja į kaimyninę Lenkiją, kur pavirsta naujais gaminiais arba šilumos energija. Šildymui naudojamo plastiko paruošimui nėra keliami labai dideli reikalavimai, nėra svarbu itin kruopščiai atskirti, kokios rūšies plastiko drožlės keliauja į specialias krosnis. Ten pat keliauja ir automobilių gumos, nes speciali šilumos energijos išgavimo įranga saugiu aplinkai būdu leidžia deginti ne tik plastiką. Neretai plastikai ir gumos eksportuojamos išrūšiuotos, bet nesusmulkintos, nes prie šilumos gamybos įrangos paprastai veikia labai galingos smulkinimo linijos, kurios paruošia atliekas tolimesniam panaudojimui.
Kaip antrinė žaliava naudojamas plastikas gali būti presuojamas arba smulkinamas į drožles. Iš elektronikos, buitinės technikos atliekų atskirtas plastikas dažniausiai presuojamas, kraunamas į jūrinius konteinerius ir laivais keliauja į tas šalis, kur vyksta naujų gaminių gamyba, šiuo atveju dažniausiai į Europos Sąjungos valstybes ir Kiniją. Nesusmulkintą plastiką gamintojai lengvai išrūšiuoja pagal rūšis, kurių yra kelios dešimtys, ir gautą žaliavą naudoja pakartotinai.
Specialia įranga gali būti smulkinamas ir tas plastikas, kuris bus naudojamas įvairiems gaminiams, tačiau gamintojas turi pasitikėti antrinių žaliavų tiekėju ir jo teikiamos žaliavos kokybe. „Atliekų tvarkymo centras“ smulkina automobilių kuro bakus bei bamperius ir tinkamai paruošia šių atliekų granules tolimesniam naudojimui. „Atliekų tvarkymo centras“ vieni pirmųjų ėmė supirkinėti nebetinkamus naudojimui plastikinius automobilių bamperius, posparnius bei kitokių rūšių plastiką iš atliekų turėtojų, todėl vis mažiau atliekų patenka į sąvartynus ar aplinką, o yra perdirbamos ir pavirsta naujais gaminiais.
Su bendrove „Atliekų tvarkymo centras“ bendradarbiaujanti Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovas Alfredas Skinulis tikisi, kad ateityje plastiko surinkimas ir perdirbimas plėsis. „Įvairių rūšių plastikas yra naudojamas daugybėje gaminių, tai yra viena iš pagrindinių atliekų, kurias galime panaudoti pakartotinai. Todėl labai svarbu užtikrinti kuo didesnį plastiko surinkimą, nes tai ne tik apsaugo gamtą, bet ir leidžia sutaupyti“, – sako A. Skinulis.
Kaip žinoma, elektronikos atliekos negali patekti į bendrus buitinių atliekų sąvartynus, todėl jų negalima mesti į buitinių šiukšlių konteinerius. Elektronikos atliekų taip pat negalima ardyti patiems ar leisti tai daryti neturintiems specialių leidimų, nes atliekose gali būti pavojingų medžiagų, kurios gali padaryti žalą žmogaus sveikatai ir aplinkai. Transporto priemonėse taip pat yra nemažai pavojingų medžiagų – kuro likučių, panaudotos alyvos, todėl labai svarbu tinkamai sutvarkyti senų automobilių atliekas, kad šios nepatektų į aplinką. Nevertingos automobilių atliekos neretai patenka į pamiškes, iš kur jas renkant mokesčiai už tvarkymą ir utilizavimą užkraunami visiems gyventojams.
Paieška archyve
