Kaip skelbia Tarptautinė energetikos agentūra, 2014-aisiais pirmą kartą per 40 pastarųjų metų (išskyrus ekonomikos recesijos laikotarpį) nustojo augti energetikos sektoriaus į aplinką išmetamas anglies dvideginio kiekis. Šio fakto reikšmę sustiprina tai, kad CO2 emisijos pirmą kartą stabilizavosi, kai ekonomika augo – iki šiol ekonomikos augimas visuomet lemdavo didesnę aplinkos taršą.
Energetikos agentūros duomenimis, 2014 m., kaip ir 2013 m., į aplinką energetikos sektorius išmetė vienodą teršalų kiekį – 32,3 mlrd. tonų. Aplinkos taršos augimas sustojo dėl to, kad Kinijoje ir besivystančiose šalyse didėjo „žalios“ energijos apimtys. Pavyzdžiui, Kinijoje 2014 m. augo hidroelektrinėse, saulės ir vėjo jėgainėse išgautos elektros apimtys, tuo tarpu anglimi kūrenamose jėgainėse – sumažėjo.
Palyginus su kitomis valstybėmis, Europos Sąjungai priklausančiose šalyse 2014 m. išmetamo anglies dvideginio kiekis sumažėjo 4,5 procento.
„Baltijos šalyse taip pat matome augančią „žalios“ energijos dalį. Pavyzdžiui, didžiausia mūsų regione elektros gamintoja „Eesti Energia“ iš atsinaujinančių energijos šaltinių pernai pagamino 13,2 proc. (35 GWh) daugiau energijos, nei 2013 metais. Daugiausia – 195,2 GWh per metus – „žaliosios“ elektros „Eesti Energia“ pagamina vėjo jėgainėse, tačiau pernai fiksuotą atsinaujinančių šaltinių energijos dalies didėjimą labiausiai lėmė išaugusi gamyba iš biomasės bei biodegraduojančių atliekų“, – aiškino dukterinės „Eesti Energia“ kompanijos „Enefit“ generalinis direktorius Lietuvoje Janis Bethers.
Pasak jo, gaminti elektrą aplinkai draugišku būdu skatina ir vartotojai. „Visose Baltijos šalyse turime klientų, kurie pasirenka naudoti tik iš atsinaujinančių išteklių pagamintą energiją. Paprastai tai didesnės korporacijos, kurios siekia rūpintis aplinkosauga. Pastebime, kad „žaliąją“ energija kasmet renkasi vis daugiau įmonių“, – aiškina J. Bethers.
„Enefit“ vadovas priduria, kad emisijų mažėjimas Europos Sąjungoje reiškia, kad bendrija išsikeltą tikslą iki 2020 m. sumažinti CO2 emisijas penktadaliu, palyginus su 1990-ųjų lygiu, gali pasiekti 6 metais anksčiau. „Jeigu anglies dvideginio išmetimai Europoje toliau mažės tuo pačiu tempu, 2020 metais ES emisijos bus 25 proc. mažesnės nei 1990-aisiais“, – teigia J. Bethers.
Tarptautinė energetikos agentūra išreiškė viltį, kad pasauliniu mastu užfiksuotas CO2 emisijų augimo sustojimas sudarys palankias sąlygas šį gruodį vyksiančioje konferencijoje valstybėms susitarti dėl didesnių įsipareigojimų klimato kaitos prevencinės politikos programose.
Kaip praneša ES institucijos, net du trečdalius Europoje pasiekto taršos mažėjimo lėmė taršos leidimų prekybos sistema, per kurią teršėjai turi įsigyti CO2 emisijų kvotas.
2015 m. vasario mėnesio ES politikai priėmė sprendimą nuo 2018 m. pradėti taršos leidimų prekybos reformą, kuri apribotų kvotas. Tačiau kovo mėnesį šis sprendimas sulaukė didelio pasipriešinimo iš bendrijos Rytų bloko šalių, kuriose naudojamos anglies ir kito kuro jėgainės, generuojančios daug emisijų į aplinką. Todėl šiuo metu ieškoma galimo kompromisinio sprendimo.
