Per dvejus metus vidutiniškas namų ūkiuose sunaudotos elektros kiekis išliko stabilus, tačiau įpročiai naudoti elektros energiją kito. Gyventojai žino daugiau elektros taupymo priemonių, tačiau gerokai mažiau jų taupo dėl elektros kainų. Tai atskleidė elektros skirstymo bendrovės LESTO užsakymu tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa apie elektros energijos vartojimo įpročius.
„2012 metais atlikome analogišką apklausą apie elektros energijos vartojimo įpročius Lietuvoje. Palyginę ankstesnius ir dabartinius rezultatus matome, kad bendras suvokimas apie racionalų elektros naudojimą pagerėjo. Taupančiųjų elektrą skaičius išliko didelis – 75 proc., tačiau penktadaliu sumažėjo taupančių dėl elektros kainų. Vis labiau tai daroma iš įpročio ir aplinkos tausojimo“, – sakė LESTO generalinis direktorius Aidas Ignatavičius.
LESTO apklausa parodė, kad populiariausios elektros energijos taupymo priemonės, kurias naudoja daugiau nei pusė respondentų, yra išjungti šviesą išeinant iš patalpos (90 proc.), naudoti elektros energiją taupančias lemputes (78 proc.), išjungti elektros prietaisus iš lizdų išeinant ilgesniam laikui (67 proc.) ir pirkti mažai energijos naudojančius prietaisus (63 proc.). Per pastaruosius dvejus metus 7 proc. punktais padidėjo naudojančių energiją taupančias lemputes bei perkančių mažai elektrą naudojančius buitinius prietaisus.
Kaip būdus taupyti elektrą lietuviai nurodo skalbimą trumpesniais režimais, vėsiame vandenyje, tik pilnai pakrautos indaplovės naudojimą, savaime užgęstantį apšvietimą bendrose patalpose, įkraunamas baterijas. Daugelio respondentų teigimu, taupyti elektrą juos paskatintų pakilusi elektros energijos kaina (34 proc.), daugiau informacijos apie taupymo būdus (23 proc.), socialinė reklama (10 proc.).
Tarp labiausiai taupančių elektros energiją išlieka pensininkai, mažas pajamas gaunančios šeimos. Įdomu, kad taupyti labiau linkę ir už elektrą šeimoje mokantys asmenys. Gyventojai, kurie stengiasi taupiai naudoti elektrą, svarbiausia priežastimi nurodo blogą šeimos finansinę padėtį ir mažas pajamas (47 proc.). Dar 45 proc. nurodė taupantys dėl elektros energijos kainų, tačiau šią priežastį nurodančių per kelis metus sumažėjo net 19 procentinių punktų.
12 proc. padaugėjo gyventojų (iš viso 36 proc.), kurių motyvas taupyti elektrą susijęs su įpročiu taupyti visur. Padaugėjo ir tų, kurie elektros energiją taupo dėl aplinkos tausojimo – šią priežastį nurodė 15 proc. apklaustųjų.
Keturi iš dešimties apklaustųjų nurodė, kad savo darbe ar mokslo įstaigoje taupo elektros energiją – tai 4 proc. punktais daugiau nei 2012 metais. Vis tik, dar penktadalis mano, kad elektra jų darbo vietoje ar mokymo įstaigoje netaupoma.
Tarp netaupančių elektros energijos daugiau yra jauni žmonės, moksleiviai, studentai, taip pat gaunantys aukštas mėnesio pajamas. Daugiau nei pusė (58 proc.) elektros netaupančių gyventojų atsakė neturintys tokio įpročio, o kas antras (47 proc.) netaupo, nes nenori prarasti jam įprasto komforto. Pastarąją priežastį nurodančių lietuvių skaičius per du metus padidėjo labiausiai, net 12 proc. punktų. Dar 11 proc. netaupo, nes mokesčiai už elektros energiją nesudaro reikšmingos dalies jų šeimos biudžete. Beveik trys iš dešimties respondentų negalėjo spontaniškai pasakyti nė vieno elektros taupymo būdo, tačiau tokių skaičius nuo 2012 metų sumažėjo 4 proc. punktais. Tarp nežinančių apie taupyti padedančius būdus daugiausiai yra jaunimas iki 30 metų (34 proc.) bei kaimo gyventojai (37 proc.). Apklausos duomenimis, trys iš dešimties (29 proc.) Lietuvos namų ūkių vidutiniškai per mėnesį sunaudoja iki 100 kWh elektros energijos, ketvirtadalis (23 proc.) sunaudoja nuo 100 iki 150 kWh, penktadalis (20 proc.) – nuo 150 iki 200 kWh.
Gyventojų apklausą apie elektros energijos vartojimo įpročius LESTO užsakymu atliko Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Apklausa vyko 2014 metų gruodžio mėnesį. Jos metu apklausta 1045 Lietuvos gyventojai 15–74 metų amžiaus grupėje.
Paieška archyve
