Tyrėjai iš Stokholmo aplinkos instituto (Stockholm Environment Institute) paskelbė tyrimą, kuriame nustatė, kad elektromobilių akumuliatorių kainos mažėja sparčiau, nei pranešama gamintojų ir rinkos tyrimų įmonių.
Bjorno Naikvisto (Björn Nykvist) ir Manso Nilsono (Måns Nilsson) tyrime, paskelbtame žurnale Nature Climate Change teigiama, kad šią informaciją apie elektromobilių akumuliatorių kainas buvo sunku surinkti ir sistematizuoti, kadangi dauguma gamintojų tai laiko komercine paslaptimi ir viešai neskelbia.
Kol kas elektromobiliai dar nėra pajėgūs konkuruoti su įprastiniais automobiliais, varomais benzinu ar dizelinu, ir tai lemia iš esmės tik vienas faktorius – elektros akumuliatoriaus kaina ir jo talpa.
Todėl kol kas elektromobiliai yra nustumti į išskirtinių automobilių, kuriuos sau gali leisti tik nedaugelis, segmentą.
Tačiau autoriai teigia, kad akumuliatorių kainų tyrimui atlikti panaudoję 80 skirtingų šaltinių, nustatė, kad vidutinė ličio jonų akumuliatorių kaina 2007 metais buvo 1000 JAV dolerių vienai kilovatvalandei (kWh) kaupiamos elektros energijos.
Tačiau naujausi, 2015 metų, duomenys rodo, kad kaina sumažėjo iki 300 JAV dolerių vienai kilovatvalandei, o tai jau pakankamai, kad būtų palyginama su benzinu varomos transporto priemonės išlaidomis.
Tyrimas parodė, kad jei kainos ir toliau mažės panašiu greičiu, apie 8 procentų per metus, jos per ateinantį dešimtmetį gali pasiekti 150 JAV dolerių 1 kWh ribą. Laikoma, kad ši vertė būtų elektromobilių rinkos persilaužimo taškas, nes elektromobilių su tokiais akumuliatoriais kaina jau būtų konkurencinga, lyginant su dyzeliniais ir benzininiais automobiliais. Žinoma, laikant kad naftos kaina per šį laikotarpį smarkiai nekistų.
Dar viena problema išliktų nuvažiuojamas atstumas, tačiau net jei jis didėtų ne taip sparčiai, elektromobiliai turėtų didelį pranašumą miestuose, nes padėtų gerokai sumažinti taršą.
Ataskaitoje autoriai pabrėžia, jog vos prieš keliolika metų ekspertai prognozavo, kad dabartinis elektromobilių akumuliatorių kainų lygis bus pasiektas tik apie 2020 metus.
Taigi, jų prognozės pasirodė pernelyg pesimistiškos.
Prie greitesnio kainų kritimo prisidėjo ir tai, kad bent pora elektromobilių gamintojų – „Tesla“ ir „Nissan“ – jau pradėjo pramoninę gamybą, kas sukėlė masto ekonomijos efektą ir konkurencijos užuomazgas.
Savo darbe autoriai pateikia ir išsamius duomenis apie naudotos informacijos šaltinius – tai pačių gamintojų pranešimai, naujienos, mokslinių tyrimų straipsniai bei vyriausybių tyrimai ir ataskaitos, įvairūs verslo dokumentai.
Išvada – elektromobiliai taps konkurencingi kur kas greičiau, nei šiuo metu prognozuojama.
