Pasaulyje kylant išmaniųjų daiktų bangai atsiranda vis daugiau gamintojų, siūlančių produktus, valdomus išmaniosiomis technologijomis. Tyrimų bendrovė „Gartner“ skaičiuoja, kad šiuo metu pasaulyje yra apie 10 milijardų daiktų, prijungtų prie interneto, tuo tarpu prognozuojama, kad iki 2020 metų šis skaičius išaugs iki 50 milijardų – po 8 daiktus kiekvienam pasaulio gyventojui.
Lietuvoje šie daiktai dar tik ieško savo vartotojo, bet sujudimas rinkoje jau jaučiamas ir tarp pardavėjų. Vienas iš jų – šių metų pradžioje atsidariusi pirmoji Lietuvoje specializuota išmaniaisiais įrenginiais valdomų daiktų internetinė parduotuvė „eGOsmart“. Vienas parduotuvės įkūrėjų Marijus Aliulis sutiko pasidalinti įžvalgomis apie vartotojų elgesį ir išmaniųjų daiktų rinkos tendencijas Lietuvoje.
Pasak M. Aliulio, vartotojai dar labai atsargiai žiūri į šias naujoves. Išmaniųjų daiktų, valdomų internetu arba „Bluetooth“ ryšiu, atėjimą į Lietuvos rinką galima palyginti su laikotarpiu, kai kelią skynėsi pirmieji išmanieji telefonai, o paskui – ir planšetiniai kompiuteriai. Dauguma vartotojų labai skeptiškai žiūrėjo į šias technologines naujoves, kol įvyko sprogimas ir, supratus šių įrenginių nešamą naudą, staiga poreikis išaugo ir vis dar auga. „eGOsmart“ įkūrėjas M. Aliulis pastebi, kad lankytojai internetinėje parduotuvėje užtrunka pakankamai ilgai, apie 4–5 minutes – tai rodo domėjimąsi produktais ir informacijos analizę.
Žmonės klausinėja, domisi asortimentu, bet pirkti neskuba, kol įsitikina, kokią naudą atneš naujasis pirkinys. Daugelis šių išmaniųjų įrenginių reikalauja, kad vartotojo telefonas ar planšetinis kompiuteris turėtų naujausią operacinę sistemą ar „Bluetooth“ ryšį. Tad dėl šios priežasties ne visi norintieji turi galimybę naudotis šiomis rinkos naujovėmis. Prognozuojama, jog po vienerių metų situacija turėtų pasikeisti, nes išmaniųjų telefonų vartotojai linkę atnaujinti savo mobiliuosius įrenginius. Tad, įvykus šiam perversmui, valdomų išmaniaisiais įrenginiais daiktų prekyba turėtų įgauti naują pagreitį. Natūralu, kad lygiagrečiai augs ir jų pasiūla. Šiuo metu vartotojams svarbu suprasti, kuo išmanieji daiktai pranašesnis už įprastus.
Išmanieji daiktai, prijungti prie interneto ar „Bluetooth“ ryšio, yra nuotoliniu būdu valdomi mobiliuoju ar kitu įrenginiu. Jie kaupia visus statistinius duomenis apie vartotoją, tad kartu motyvuoja siekti užsibrėžtų tikslų ir netgi pateikia rekomendacijas ir palengvina kasdienius rūpesčius.
Žemiau pateikiami šiuo metu sparčiai populiarėjantys išmaniųjų daiktų tipai:
Daiktai, skirti namams – per atstumą valdomi elektros jungikliai ir kištukiniai lizdai, vaizdo kameros, apšvietimas bei judesio, drėgmės ir dūmų davikliai. Šie įrenginiai paverčia įprastą būstą saugesniu, taupesniu ir patogesniu.
Daiktai, skirti vaikams – dvipusio ryšio vaizdo kameros, skirtos kūdikiams stebėti; vietos sekimo įrenginiai, leidžiantys bet kada matyti kur yra jūsų vaikas ar artimas žmogus; išmanieji daiktai, sekantys vaiko fizinę būseną, kurie taip pat motyvuoja siekti sportinio rezultato; žaislai.
Daiktai, skirti sportui – laikrodžiai ir apyrankės, fiksuojančios širdies ritmą, sudegintas kalorijas, įveiktą distanciją ir pan. bei siunčiantys duomenis į išmanųjį telefoną, kuriame kaupiami duomenys ir vedama statistika. Šie įrenginiai – tai asmeninis treneris ir motyvas gyventi sveikiau.
Daiktai, skirti sveikatai – kraujospūdžio, širdies ritmo matuokliai, svarstyklės, termometrai ir kiti daiktai, kurie duomenis perduoda į išmaniuosius telefonus. Susieti tarpusavyje keli daiktai leis matyti, analizuoti visą sveikatos būklės paveikslą tiek jį naudojančiam asmeniui, tiek jo asmeniniam gydytojui. Nereikės duomenų rašyti ant lapukų ir kitaip vargti, visi duomenys bus šalia, t. y. išmaniajame telefone ar planšetiniame kompiuteryje.
Ir tai tik nedaugelis teikiamų privalumų. Jau netolima ateitis siejama su išmaniaisiais namais, kur dauguma prietaisų bus valdomi išmaniaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais. Taip pat daug dėmesio skiriama medicinai – vis daugiau medicininės įrangos jungiama prie interneto. Tad, kaip minėta, greitai tarpusavyje bevielio ryšio pagalba „kalbėsis“ apie 50 milijardų įrenginių.
Paieška archyve
