Vis dažniau galima sutikti viešų pareiškimų, kad debesų kompiuterijos naudojimas ir šios technologijos poreikis pasiekė pakankamą lygį, kad svarbūs rinkos žaidėjai pagaliau būtų pasiryžę mesti papildomas didžiules investicijas, skatinančias tolimesnį „debesies“ rinkos progresą. Bene naujausias pareiškimas investuoti net 1,7 mlrd. eurų į debesų kompiuterijos paslaugoms skirtus duomenų centrus Europoje nuskambėjo iš JAV korporacijos „Apple“ stovyklos.
Šiuo atveju galbūt nebūtų nieko keisto, jeigu tokius planus ir investicijas skelbtų „IBM“, Microsoft“ ar „Amazon“, tačiau tai sieti su plataus vartojimo elektronikos ir programinės įrangos produktus kuriančia „Apple“ korporacija, o ypatingai Europoje – tikrai šis tas naujo. Vis dėlto tai tik dar kartą patvirtina, kad debesų kompiuterijos sprendimai yra stipriai paveikę dabartinę technologijų rinką ir yra sutinkami praktiškai bet kuriose su šiuolaikiniais techniniais sprendimais susijusiose srityse.
Būtent šios milžiniškos „Apple“ investicijos Europoje bus skirtos ne kam kitam, o siekiant garantuoti maksimaliai kokybiškas korporacijos teikiamų „debesies“ paslaugų ir sprendimų, tokių, kaip „iTunes Store“, „App Store“, „iMessage“, „Maps“ ir „Siri“, funkcijas bei veikimą. Visa tai patvirtina ne tik apie augančią JAV kompanijos įtaką Europoje, tačiau aiškiai signalizuoja ir apie nuolatos didėjančius „debesies“ technologijos sukuriamus duomenų srautus, kuriuos aptarnauti naudojant tik Jungtinėse Amerikos Valstijose esančius korporacijos serverius darosi ne tik neracionalu, bet ir nepatikima.
Už minėtus 1,7 mlrd. eurų „Apple“ korporacija iki 2017 metų Europoje tikisi įrengti du duomenų centrus, kurių vienas veiks Airijoje esančioje Golvėjaus grafystyjė, o kitas – Danijos mieste Viborge. Korporacija jau dabar giriasi, kad šie naujieji duomenų centrai bus kaip niekada „žali“ ir „draugiški“ gamtai, o visa jiems reikiama energija bus gaunama naudojat tik atsinaujinančius energijos šaltinius.
Be to, bent jau Danijoje „Apple“ taip pat planuoja ir serverių darbo metu išskiriamą šilumą naudoti gretimų gyvenviečių šildymui. Būtent apie tokio tipo eksperimentus esame rašę ir anksčiau, tačiau tada kalbėjome ne apie Daniją, o apie Vokietiją. Ar periodiškai pasikartojantis tokio tipo sprendimų realizavimas reiškia, kad debesų kompiuterija keičia ne tik mūsų požiūrį į dabartinius duomenų mainus, tačiau taip pat atveria naujas galimybes ir santykinai mažai kuo su šiuolaikinėmis technologijomis susijusiose rinkose? Labai tikėtina, o ypatingai tada, kai tokių eksperimentų imasi ne mažos bendrovės, bet visame pasaulyje puikiai žinoma ir pripažinta korporacija.
Taigi, 2015 metai debesų kompiuterijos rinkoje prasidėjo tikrai įdomiai, kadangi praktiškai visi „debesies“ žaidėjai pranešė apie naujų duomenų centrų kūrimą. Atsižvelgiant į tai, galima manyti, kad būtent šiais metais galime pajausti tikrąjį debesų kompiuterijos sprendimų protrūkį. Būtent naujų duomenų centrų steigimas signalizuoja apie augantį vartotojų susidomėjimą, o didėjantis bendras duomenų centrų skaičius „debesies“ tiekėjams taip pat leidžia pagalvoti ir apie naujus techninius sprendimus, kurie galbūt dėl resursų stokos negalėjo būti įgyvendinti ankstesniu laikotarpiu.
Paieška archyve
