Dronai intensyviai veržiasi į daugelį visuomenei svarbių sričių, tokių kaip kariuomenė ar žemės ūkis. Tačiau nepilotuojamos oro transporto priemonės gali būti naudingos ne tik siekiant pagerinti žmonių gyvenimo kokybę, bet taip pat ir ieškant būdų padėti paukščiams. O tiksliau – padėti mokslininkams tirti paukščių elgesį, studijuoti jų lizdus ant uolų bei kitų, sunkiai pasiekiamų vietų.
Paukščių ir dronų sąveiką bei oro robotų panaudojimo galimybes paukščių tyrimo procesuose analizuojantis prancūzų mokslininkas David Grémillet teigia, kad pasitelkti dronus panašiems tikslams šiandien yra labai paprasta, kadangi nepilotuojamus aviacinius mechanizmus nesudėtinga įsigyti, kartais jie parduodami net buitinių prekių parduotuvėse. Visgi nepaisant sieko ištirti paukščių elgesį, kai šalia jų sklando oro robotas, nėra lengva, nes būtina atsižvelgti į kritinį faktorių – dronų poveikį nusistovėjusiems paukščių gyvensenos aspektams. D. Grémillet taip pat primena, kad nepilotuojamos oro transporto priemonės negali skristi pernelyg arti paukščių, kas, anot jo, dažnai įvyksta, kai žmonės nori „pažiūrėti“ kaip laukiniai paukščiai reaguos į skraidantį mechanizmą.
„Pirmo tyrimo metu, analizuojant potencialų dronų poveikį paukščiams, D. Grémillet ir jo kolegos naudojo nedidelius, kameromis aprūpintus kvadrokopterius. Įvykdyta daugiau nei dveji šimtai skrydžių. Tyrimui pasitelktų dronų spalvinė paletė – balta, juoda ir mėlyna, robotai svėrė apie vieną kilogramą ir buvo maždaug trisdešimt penkių centimetrų pločio. Dronai nesukėlė garsesnio nei šešiasdešimt decibelų triukšmo, t. y. skleidžiamas garsas nebuvo garsesnis nei elementarus pokalbis su asmeniu, stovinčiu priešais“, – rašoma „Live Science“.
Prieš gaudami prancūzų valdžios leidimą naudoti dronus laukinėje gamtoje, tyrėjai oro robotus išbandė viename zoologijos sodų, kur analizavo flamingų bei žaliakojų tulikų elgesį. Dronai buvo paleidžiami išlaikant saugų atstumą – 50 metrų distancija nuo zoologijos sode esančių sparnuotų gyventojų ir 100 metrų nuo laukinių paukščių. Dronų skridimo greitis tyrimo metu – iki 29 km/h. Visas modernias aviacijos priemones prižiūrėjo patyrę pilotai bei mokslininkai, fiksuojantys oro robotų siunčiamą informaciją apie paukščius. Tyrimo metu išaiškinta, kad net 80 proc. visų skrydžių metu, dronai prie paukščių, jų nesutrikdydami, sugebėjo prisiartinti išlaikydami minimalų 4 metrų, atstumą.
David Grémillet manymu, atliktas bandymas įrodė, jog dronai gali būti pasitelkiami siekiant analizuoti paukščių gyvenseną. Visgi tyrėjas pripažino, jog paukščiai kartais išgyvena stresą nors to ir neparodo. Pavyzdžiui, ankstesnių analizių duomenimis, pingvinai į greta skraidančius dronus „iš pažiūros“ reaguoja ramiai, bet iš tiesų jų širdies rimtas būna labai intensyvus. Taip pat neverta pamiršti ir plėšriųjų paukščių, kurie gali ryžtis kovoti su dronais, sukeldami grėsmę savo sveikatai.
Vis dėlto, nepaisant to, jog paukščių ir dronų sąveika turi būti kruopščiai apgalvota ir atitinkanti saugumo reikalavimus, mokslininkai tikisi, kad oro robotus pavyks integruoti į reguliarius paukščių elgesio tyrimus, kai įsitvirtins įstatymo pataisos dėl nepilotuojamų aviacijos mechanizmų eksploatavimo.
Paieška archyve
