Ūkio ministras Evaldas Gustas įsakymu sudarė darbo grupę, kuri teiks pasiūlymus, kaip paskatinti bepiločių orlaivių paslaugų verslo plėtrą.
„Bepiločių orlaivių sektorius Lietuvoje sparčiai plečiasi. Jau dabar Lietuvoje bepiločiai orlaiviai naudojami įvairiose srityse: viešajam saugumui užtikrinti, žemės stebėjimo, elektros perdavimo linijų stebėjimo, kelių priežiūros, gynybos, pastatų šiluminio pralaidumo, žemės ūkio ir miškininkystės. Šios paslaugos reikalingos tiek privačiam, tiek viešajam sektoriui. Be to, Lietuvoje yra nemažai tokių orlaivių gamintojų, mokslo įstaigos ir keletas įmonių vykdo su bepiločiais orlaiviais susijusius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros veiklą“, – sako ūkio viceministras ir darbo grupės pirmininkas Marius Skarupskas.
Darbo grupė rengs ir pateiks pasiūlymus dėl esamų bepiločių orlaivių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų ir naujų teisės aktų, kuriais nustatomi reikalavimai bepiločiams orlaiviams ir jų pilotams. Taip pat bus gerinamos bepiločių orlaivių oro eismo sąlygos, teikiami pasiūlymai, kaip paskatinti bepiločių orlaivių kūrimą ir naudojimą Lietuvoje, pasitelkiant inovacijų paklausos priemones. Dar vienas iš darbo grupei keliamų uždavinių – sukurti palankias sąlygas žinomoms užsienio įmonėms kurti ir bandyti savo bepilotes sistemas ir taip paskatinti inovacijas mūsų šalyje.
Šiuo metu Lietuva vis dar yra tarp šalių, kuriose bepiločių orlaivių naudojimas nėra pakankamai reglamentuotas: bepiločių orlaivių naudotojai ir gamintojai susiduria su įvairiais apribojimais. Lietuvoje bepiločių orlaivių naudojimą reglamentuoja Aviacijos įstatymas ir Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklės. Šiuo metu galiojančios taisyklės leidžia skrydžius tik matomumo zonoje ir yra tinkamos iš esmės tik nuotolinio valdymo modeliams, meninėms nuotraukoms ar mažos apimties darbams atlikti. Tolimas stebėjimas, krovinių pervežimas ir kiti darbai nėra reglamentuoti, skrydžiai už matomumo zonos ribų yra nenumatyti. Uždarų laikinų skrydžio zonų patvirtinimo tvarka sudėtinga ir sunkiai pritaikoma. Be to, nenustatyti reikalavimai bepiločiams orlaiviams ir jų operatoriams.
Darbo grupės darbe dalyvauja Ūkio, Susisiekimo, Krašto apsaugos ministerijos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Ryšių reguliavimo tarnybos, VšĮ Kosmoso mokslo ir technologijų instituto, Lietuvos kosmoso asociacijos, Civilinės aviacijos administracijos, Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, VĮ „Oro navigacija“, Lietuvos aeroklubo specialistai ir atstovai. Bepiločių orlaivių ir jais teikiamų paslaugų paklausa yra didelė, o gamybos ir teikiamų paslaugų plėtra leistų Lietuvai neatsilikti nuo pasaulinių technologijų vystymo tendencijų, sudarytų galimybę atsirasti aukštos klasės specialistams, sumažintų orlaivių naudojimo civiliame ir kariniame sektoriuje kainas, padidintų jų pritaikymo ir tobulinimo galimybes.
