Jau netrukus litą pakeisiantis euras mūsų šalies IT paslaugų rinką paveiks teigiamai, tačiau reikšmingų pokyčių neatneš. IT paslaugų bendrovės „CSC Baltic“ generalinis direktorius Antanas Uršulis teigia, jog euras darbuotojų sąlygų ir lūkesčių ženkliai nepakeis, tačiau valiutos konvertavimas Lietuvai padės sustiprinti patikimos ir investicijoms patrauklesnės šalies įvaizdį.
„Ilgas laikotarpis, kai litas buvo tiesiogiai susietas su euru, be abejonių padarė įtaką Lietuvos IT rinka suinteresuotiems investuotojams. Tuos, kurie mūsų šalyje investuoti dar nesiryžo, euro įvedimas turėtų paskatinti plėsti savo verslą čia. Visgi rinka labiausiai reaguoja ne į patį valiutos pavadinimą, o į tai, kaip valstybė ir verslo sektorius išnaudoja pasikeitimus“, – sako „CSC Baltic“ generalinis direktorius.
Pasak A. Uršulio, tendencija, kai IT specialistų paklausa rinkoje viršija pasiūlą, mūsų šalyje tęsis ir toliau. Tokioje konkurencingoje aplinkoje kiekviena įmonė ieškos labiausiai darbuotojus motyvuojančių priemonių. Euro įvedimas gali lemti algų didinimo eskalavimą, bet „CSC Baltic“ vadovas jį labiau sieja su augančiu darbo našumu, įmonės politika, bendra ekonomine situacija Lietuvoje ir kaimyninėse rinkose, su kuriomis tarptautinės bendrovės palaiko verslo santykius.
„Patiems darbuotojams, žinoma, labiausiai rūpi, kokius atlyginimus jie gaus nuo sausio 1 dienos. Mes, kaip ir kitos bendrovės, juos perskaičiuosime įstatymuose numatyta tvarka – padalinsime iš 3,4528 ir suapvalinsime vieno euro cento rėmuose darbuotojo naudai. Natūralu, jog darbuotojams matyti algalapiuose ženkliai mažesnes sumas iš pradžių bus sudėtinga psichologiškai. Kalbant apie ateitį, manau, jog euro įvedimas mūsų šalyje lems augantį atlygį, nes po truputį imsime artėti prie Vakarų šalių standartų“, – pripažįsta A. Uršulis.
IT paslaugas „CSC Baltic“ parduoda už Lietuvos ribų, todėl atsiskaitymai eurais vykdomi jau gana seniai. Ruošdamasi valiutos pakeitimui mūsų šalyje įmonė adaptuoja reikalingas finansų ir apskaitos, atlyginimo skaičiavimo bei kitas sistemas, taip pat perrašys kompanijos įstatus dėl lito pakeitimo į eurus akcijų vertėje.
Vertinant užsienio investicijų plėtrą Lietuvoje, euro įvedimas yra reikšmingas veiksnys, kuris atspindi šalies stabilumą ir pozityviai veikia investuotojų nuotaikas. Vienas atsiveriančių galimybių įrodymų – 2014 m. balandžio mėnesį kredito reitingų agentūra S&P padidino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą nuo BBB iki A-. Mūsų šalies narystė euro zonoje buvo itin svarbus šio sprendimo motyvas.
„Kredito reitingų agentūra „Fitch“, reaguodama į narystę euro zonoje, Lietuvą perkėlė iš „Rytinio užkampio“ į „Rytinės periferijos“ kategoriją. Ją sudaro A- ir didesnį reitingą turinčios valstybės – Vokietija, Švedija, Norvegija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Šveicarija ir kitos. Akivaizdu, jog dėl euro mūsų šalis naujiems investuotojams tampa patrauklesnė, tačiau lemiamu veiksniu šiame kontekste jo pavadinti nedrįsčiau“, – komentuoja užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Justinas Pagirys.
Jis priduria, jog, pavyzdžiui, Estijai įsivedus eurą investicinių projektų skaičius nepakito, Slovėnijoje – nežymiai išaugo.
„Kalbant apie IT paslaugų rinką Lietuvoje, jau keletą metų pastebime tendenciją, jog mūsų šalyje vyravusius skambučių centrus keičia vis sudėtingesni tarptautiniai finansų, analizės, teisinių, IT paslaugų, žmogiškųjų išteklių ir kitas funkcijas vykdantys centrai. Prognozuojame, jog euro įvedimas gali prisidėti prie šios tendencijos stiprėjimo – auga pasitikėjimas Lietuva ir atsiskaitymų paprastumas. Natūralu, kad kiti šalies turimi privalumai, pavyzdžiui, aukštos kvalifikacijos darbuotojai, palanki verslo aplinka, tampa investuotojams dar patrauklesni“, – sako J. Pagirys.
Šiuo metu Lietuvoje dirba daugiau nei 26 000 IT profesionalų, o per artimiausius dvejus metus juos papildys dar 3 200 absolventų.
Paieška archyve
