Kompanijos „ARM Holdings“ klientai mano, kad šios platformos perspektyvos naujuose segmentuose yra geros. Pavyzdžiui, TSMC įsitikinusi, kad ARM procesoriai vis dažniau bus matomi asmeniniuose kompiuteriuose, o AMD pasiruošusi kurti ARM procesorius pagal užsakymą. Įdomu sužinoti, ką apie tai mano pati kompanija ARM?
„ARM Holdings“ generalinis direktorius Simon Segars apie ARM platformos perspektyvas PC segmente kalbėjo su nemaža pesimizmo dalele. Visų pirma, jis pareiškė, kad formalių kliūčių, kuriant kompiuterinei įrangai skirtus galingus ARM procesorius, nėra. Netgi buvo pateiktas pavyzdys apie „Huawei“ anonsuotą ARM procesorių su 2,6 GHz dažniu.
ARM klientai sugeba išleisti produktyvių procesorių, o ir vartotojai retai skundžiasi dėl jų mažos spartos (kad ir tuose pačiuose planšetiniuose kompiuteriuose). Galbūt lėtai veikia vartotojo sąsaja, tačiau procesoriai paprastai pretenzijų nesulaukia, tvirtino S. Segars.
Problema slypi kitur: ARM kompiuterių rinka labai priklauso nuo programinės ekosistemos, o stimulų ją aktyviai plėtoti nėra jau tiek daug. Net jei „Microsoft“ laikysis duoto žodžio ir sukurs unifikuotą aplinką su „Windows 10“, su ARM procesoriais suderinamos programinės įrangos paplitimo laipsnis visiškai priklausys nuo programinės įrangos kūrėjų.
Nešiojami kompiuteriai su „Chrome OS“ ir ARM architektūros procesoriais jau egzistuoja, tačiau šis formatas per artimiausius metus smarkiai neišpopuliarės, todėl ir gamintojai turi nedaug stimulų kurti kompiuterių su ARM platforma. Kompanijos klientai linkę susikoncentruoti ties perspektyvesniais rinkos segmentais.
Korporacijas „Microsoft“ ir „Apple“ britų kompanijos vadovas pavadino didžiausiais rinkos žaidėjais, nuo kurių ir priklausys, ar ARM platforma išplis asmeninių kompiuterių segmente. Tačiau apie ką dabar galvoja minėtų korporacijų vadovybė, S. Segars spėlioti atsisakė. Techniškai perkelti programinę įrangą į ARM suderinamą platformą yra įmanoma, tačiau viskas priklauso nuo politinės valios ir ekonominių skaičiavimų.
