Tarptautiniais pervežimais užsiimančių Lietuvos vežėjų tarpe pastaraisiais metais sparčiai populiarėja naudojimasis kuro kortelių operatoriaus teikiamos elektroninėmis paslaugomis. Be to, didžiosios kompanijos yra pasiruošusios mokėti papildomai už specialiai jų poreikiams pritaikytas tokias paslaugas. Tokios tendencijos stebimos lyginant šiais metais atliktos vežėjų apklausos duomenis su 2012 m. apklausos duomenimis. Abi apklausas kuro kortelių operatoriaus „DKV Euro Service Baltikum“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
Tyrimas atskleidė, kad beveik 70 proc. vežėjų teigia besinaudojantys elektroninėmis paslaugomis. Dažniausiai tai vidutinės ir didžiosios kompanijos. Tuo tarpu prieš du metus atlikta vežėjų apklausa parodė, kad elektroninėmis paslaugomis, tokiomis kaip automobilių parko išlaidų valdymas ir analizė, naudojasi ketvirtadalis apklaustųjų.
Anot „DKV Euro Service Baltikum“ vadovo Artūro Michejenko, dabartinis el. paslaugų populiarumas, kokį parodė tyrimas, yra maksimaliai siektinas rezultatas. „Besikeičiančius įpročius naudotis automobilių parko valdymo procesus galinčiomis palengvinti el. paslaugomis pirmiausia lemia besikeičiantis pačių vežėjų požiūris į tokių paslaugų naudą. Vis daugiau jų įvertina tai, kad el. paslaugos gali padėti atlaisvinti žmogiškuosius resursus. Antra, kompiuterizuotos sistemos visuomet dirba tiksliau ir greičiau nei žmogus. Taip pat mažinama klaidos tikimybė“, – komentuoja Artūras Michejenko.
Tyrimas parodė, kad naudojimasis įvairiomis elektroninėmis paslaugomis tiesiogiai priklauso nuo kompanijos dydžio: kuo didesnė, tuo dažniau naudojasi. Tyrimo duomenimis, daugiausia kompanijų naudojasi kortelių blokavimo paslauga (70 proc.). Tarp vežėjų paklausios ir tokios paslaugos kaip turimų kortelių ir aparatų bazės patikrinimas (57 proc.), maršruto sudarymas (55 roc.). Mažiau nei pusė respondentų, 40 proc., nurodė besinaudojantys parko išlaidų valdymo ir analizės paslauga.
Vežėjų, kurie elektroninėmis paslaugomis nesinaudoja, buvo prašoma nurodyti tokio elgesio priežastį. Šiek tiek daugiau nei du trečdaliai atsakė nematantys prasmės, nemanantys, kad tai palengvintų jų darbą ar nejaučiantys poreikio. „Pozityviai nuteikia tai, kad vos keli procentai respondentų nurodė nemokantys naudotis el. paslaugomis arba neturintys tam tinkamos techninės bazės. Tai leidžia prognozuoti, kad ateityje, atsiradus tokių paslaugų poreikiui, elektroninėmis paslaugomis naudotis jiems kliūčių nekils“, – svarsto Artūras Michejenko.
Beveik penktadalis respondentų nurodė, kad sutiktų mokėti papildomai už konkrečiai jų įmonei pritaikytas darbą lengvinančias el. ataskaitas. Daugiausia teigiamai atsakiusių buvo tarp didžiųjų kompanijų atstovų. Manančių, kad net ir specialiai kompanijai pritaikytos ataskaitos turi būti nemokamos, buvo pusė.
Respondentų taip pat buvo teiraujamasi, ar jie naudojasi išmaniomis programėlėmis. Paaiškėjo, kad jomis naudojasi trečdalis. „Tai – labai geras rezultatas. Nesinaudojimo priežastis, numanyčiau, paprasta – nėra programėlės, kuri pakeistų automobiliuose įdiegtas navigacijos sistemas. Pastarosios yra populiariausios vežėjų tarpe. Visgi kasdienėje veikloje matome, kad vis daugiau vežėjų savo tiesioginiame darbe naudoja išmaniuosius įrenginius. Galima būtų prognozuoti, kad netolimoje ateityje mobilieji telefonai taps mokėjimo priemone“, – kalba „DKV Euro Service Baltikum“ vadovas.
„Vilmorus“ atliktoje apklausoje dalyvavo 302 tarptautiniais krovinių pervežimais keliais užsiimanti Lietuvos įmonė. Apklausa atlikta šių metų vasarį.
