Vertinant pagal Aplinkos ministerijos parengtą 2014–2020 m. Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą, matyti, kad Lietuvoje kasmet surenkama apie 5,5 mln. tonų atliekų, iš kurių maždaug 1,3–1,4 mln. tonų yra komunalinės, o likusios – pramoninės atliekos. Apie 80 proc. visų atliekų šiuo metu išgabenama į sąvartynus, kur jos pūna ir teršia aplinką. Maloni išimtis – Klaipėdos regionas: atliekas, kurių jau nebeįmanoma panaudoti kitaip, „Fortum Klaipėda“ termofikacinė elektrinė paverčia elektros energija ir šiluma.
Įgyvendinus visus patvirtintus regioninius atliekų rūšiavimo ir perdirbimo projektus, energijos gamybai būtų galima panaudoti maždaug 700–800 tūkst. tonų energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų, kurių perdirbti kitais būdais jau nebeįmanoma. Toks žingsnis leistų tam tikrą dalį energijos gamyboje naudojamo brangaus iškastinio kuro pakeisti alternatyvia kuro rūšimi.
Klaipėdos termofikacinėje elektrinėje, kurios pajėgumai siekia apie 85 MW arba maždaug 240 tūkst. tonų atliekų per metus, apie 50 proc. šiuo metu naudojamo kuro yra komunalinės ir pramoninės atliekos, o likusi dalis – medienos drožlės, kurias tiekia 6 biokuro tiekėjai. Nuo praėjusių metų gegužės 15 d., kai elektrinė pradėjo veikti pramoniniu režimu, iki metų pabaigos sudeginta apie 100 tūkst. tonų atliekų. Išrūšiuotos namų ūkių atliekos, kurios jau nebetinkamos perdirbti kitaip, į elektrinę atkeliauja tik iš Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro, o pramoninės atliekos – tik iš vietinių pramonės įmonių. Atliekos iš kitų regioninių atliekų tvarkymo centrų nepriimamos, nes išduodant leidimą veikti, buvo nustatytas reikalavimas, kad elektrinė naudos tik Klaipėdos regione surinktas namų ūkių ir pramonines atliekas. Taigi, kituose regionuose surinktos ir nepanaudotos atliekos ir toliau gabenamos į sąvartynus.
Klaipėdos termofikacinė elektrinė – tai viena iš trijų Lietuvos energetikos strategijoje numatytų pastatyti atliekų deginimo gamyklų. Jos pajėgumų pakanka sudeginti apie 30 proc. visų po rūšiavimo likusių Lietuvos komunalinių atliekų. Elektrinės veikla vykdoma laikantis ypač griežtų aplinkos apsaugos standartų: jos aplinkos taršos lygis siekia tik nedidelę dalį jai išduotame taršos leidime nustatytų itin griežtų ribinių taršos normų. Ribinės taršos normos, kurios nustatomos tokioms atliekų deginimo gamykloms, kokia veikia Klaipėdoje, būna gerokai griežtesnės negu elektrinėms, kurios naudoja anglį arba biokurą.
UAB „Fortum Heat Lietuva“ generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos teigimu, Lietuvoje šiuo metu panaudojama tik penktadalis energijos gamybai tinkamų atliekų. „Lietuvoje surenkama labai daug perdirbti nebetinkamų, tačiau energetinę vertę turinčių atliekų, kurios energijai gaminti nepanaudojamos, o tiesiog užkasamos sąvartynuose, kur pūdamos teršia aplinką. Tokios atliekos būtų puikus kuras elektros energijai ir šilumai gaminti“, – teigia p. V. Žuta.
„Fortum“ nuosekliai laikosi strategijos vietinėse termofikacinėse elektrinėse naudoti kaip galima daugiau vietinio kuro, jei tik yra tokio kuro išteklių. Vertinant pagal tai, kiek Lietuvoje surenkama tinkamų atliekų, padėtis tokiai strategijai įgyvendinti čia labai palanki: nėra reikalo nei naudoti iškastinį kurą, nei jį gabenti ar importuoti iš užsienio. „Vietinio kuro, t. y. komunalinių ir pramoninių atliekų, kurias galima naudoti elektros energijos ir šilumos gamyboje, turime daugiau negu reikia. Jei pažvelgtume, kiek apskritai mūsų elektrinei reikia tinkamų atliekų, matytume, kad tokio kuro iš tikrųjų yra daugiau nei galime jo panaudoti. Be to, mes galime padėti Lietuvai įvykdyti ES atliekų tvarkymo direktyvoje nustatytus reikalavimus. Toks atliekų panaudojimo būdas yra pats geriausias sprendimas ir ekonomine, ir aplinkos apsaugos bei socialine prasme“, – teigia p. V. Žuta.
Pinganti šiluma Klaipėdos gyventojams akivaizdžiai rodo, kad sprendimas naudoti atliekas šilumos gamyboje – tikrai naudingas. AB „Klaipėdos energija“ neseniai paskelbė, kad šių metų kovo mėn. šiluma atpigo daugiau nei 14 proc., jei palygintume su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Padidėjus šilumos gamintojų konkurencijai, nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2014 m. sausio mėn. AB „Klaipėdos energija“ sutaupė ne mažiau kaip 18 mln. litų. Šie rodikliai galėtų būti dar geresni, jei „Fortum“ termofikacinei elektrinei būtų leista energijos gamybai naudoti didesnius atliekų kiekius, kurie būtų tiekiami ir iš kitų Lietuvos regionų.
