Niekam ne paslaptis, kad visos trys naujos kartos žaidimų konsolės naudos AMD platformą: „Sony“ ir „Microsoft“ – pagal specialų užsakymą pagamintus APU, tuo tarpu Nintendo konsolė – „AMD Radeon“ šeimos grafinį adapterį (centrinis procesorius turės „IBM Power“ architektūrą). Tokiu būdu, prieš kompaniją AMD iškyla grandiozinė užduotis – aprūpinti esminiais ir neturinčiais analogų komponentais praktiškai visą žaidimų konsolių pramonę. Ekspertai logiškai kelia klausimą, ar AMD sugebės?
Dar kovo mėnesį kompanija „GameStop“ prisipažino, kad prekybos pradžioje „Sony PlayStation 4“ gali būti deficitinė prekė. Pati „Sony“ kiek anksčiau konsolės puslapyje nurodė, kad galima užsakyti tik vieną egzempliorių, nors po kurio laiko apribojimus pašalino.
Alyvos į ugnį įpylė ir kompanija „Microsoft“, kuri renginyje „E3 2013“ nesugebėjo parodyti realios „Xbox One“, tuo tarpu žaidimų demonstracijai pasinaudojo asmeniniais kompiuteriais su „Xbox“ emuliatoriais. Vis tik jaudintis nereikėtų: remiantis naujausiu interviu su AMD atstovais, kompanija pasiruošusi bet kokiai APU paklausai – komplektuojančių dalių deficito nenusimato.
Kompanijos AMD teigimu, ji turi stiprią gamybinę bazę. Čia reikėtų paminėti, kad užsakomuosius APU konsolėms „Xbox One“ ir „PlayStation 4“ gali gaminti tiek „GlobalFoundries“, tiek ir TSMC. Šiuo metu neaišku, ar jos abi gamins naujuosius APU, ar tik viena, o galbūt po vieną kiekvienai konkrečiai konsolei. Tai gali paaiškinti tą faktą, kad „Microsoft“ dar nėra pasiruošusi parodyti veikiančio įrenginio.
Beje, leidinys „Forbes“ nusprendė pateikti savo argumentus, kodėl buvo pasirinkta būtent AMD platforma. Tvirtinama, kad architektūros pasirinkimas prasidėjo nuo MIPS, ARM ir x86. Architektūra „IBM Power“ nebuvo svarstoma, kadangi stebimas kompleksinis atsilikimas (greičiausiai dėl gyvo pavyzdžio – naujos „Nintendo“ konsolės). Po tolimesnių svarstymų buvo atmesti ir MIPS bei ARM variantai. Pastarieji nėra taip plačiai palaikomi programuotojų. Architektūra ARM papildomai pralaimėjo x86 sprendimams, kadangi nepalaiko 64 bitų kodo.
Gali kilti klausimas ir dėl galimybės naudoti „Intel“ procesorių ir „nVidia“ grafinį adapterį. Kai kurių ekspertų teigimu, toks tandemas gal ir būtų palankus produktyvumo atžvilgiu, tačiau buvo privaloma atsižvelgti ir į platformos kainą. Tokiu būdu, optimaliu sprendimu tapo AMD APU.
