Birželio 27 d. Europos Sąjungos Teisingumo teismas patvirtino, kad Autorių ir gretutinių teisių įstatyme numatytą apmokestinamų laikmenų ir įrenginių su įrašymo funkcija sąrašą kiekviena ES valstybė gali pasitvirtinti savo nuožiūra. Toks sprendimas turėtų pagerinti žalos kompensavimo mechanizmą autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojams dėl jų kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais.
„Viena vertus, tai yra gera žinia, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paaiškino, kad kiekviena valstybė savarankiškai ir pati gali nuspręsti, ką apmokestinti ir ko ne, kokius kompensavimo mechanizmus taikyti. Tačiau, kalbant apie Lietuvą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pas mus pirmiausia reikia sutvarkyti įstatyminę bazę, susijusią su šiuo klausimu, o tik paskui peržiūrėti įrenginių sąrašą“, – sakė „AAA Baltic Service Company“ advokatas Andrius Iškauskas.
Pasak A. Iškausko, dauguma ES valstybių, turi autorių ir gretutinių teisių subjektų dėl asmeninio kopijavimo patiriamos žalos kompensavimo sistemą. Pavyzdžiui, vienose šalyse yra numatytas kompensacinis atlyginimas, kuris kaip mokestis surenkamas į valstybės biudžetą ir iš jo paskirstomas. Arba autorių, gretutinių teisių subjektų patiriama žala kompensuojama iš valstybės biudžeto.
Lietuvoje situacija kur kas sudėtingesnė, nes įstatymais aiškiai numatyta tik kompensacija už „tuščias laikmenas“, pvz., kompaktinius diskus. Ir, deja, neturime Vyriausybės nutarimo dėl kompensacijos už reprografiją (Reprografinis atgaminimas – kūrinių atgaminimas popieriuje kuria nors kopijavimo ar informacinių technologijų įranga – kompiuterio spausdintuvu ar panašia įranga). Pavyzdžiui, reprodukcijos būdu draudžiama atgaminti muzikos kūrinio natas, visą knygos tekstą ir panašiai. Todėl susidarius aplinkybėms, dėl kurių teisiškai sudėtinga vykdyti patį įstatymą, nepagrįstai pažeidžiami autorių, gretutinių teisių subjekto ekonominiai interesai.
„Gaila, tačiau ES Teisingumo tesimo sprendimas kiekvienai valstybei suteikti galimybę pačiai tvirtinti sąrašą Lietuvai neaktualus bent jau tol, kol bus sutvarkyta įstatyminė šio klausimo pusė. Lietuvoje turėtų būti daugiau diskusijų, derybų dėl kompensacijos dydžio su laikmenų gamintojais, importuotojams atstovaujančiomis asociacijomis, autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis, kad būtų galima sukurti visiems priimtiną mechanizmą, o tada kalbėti apie įrenginių sąrašą“, – sakė „AAA Baltic Service Company“ advokatas Andrius Iškauskas.
