Europos Komisijos pranešime pabrėžiama, kad pagal nacionalinės teisės suderinamumą su įvairių ES direktyvų nuostatomis, Lietuvos procentinis dydis yra didžiausias iš visų ES valstybių narių - 99,45 %.Tai reiškia, kad Lietuvos teisės ir ES direktyvų suderinamumas yra beveik šimtaprocentinis. Po Lietuvos prie pažangiausių ES narių priskiriamos Ispanija - 99,09 %, Austrija - 98,81 %, Danija - 98,81 % ir Vengrija - 98,66%.
„Tai didžiulis įvertinimas ir tuo pačiu atsakomybė, kuri neleidžia atsipalaiduoti ir galvoti, kad esame geriausi, todėl galime atsipūsti ir pailsėti“, - taip šiuos rezultatus įvertino teisingumo ministras dr. Gintautas Bužinskas.
Europos Komisijos pranešime pateikiama informacija, kad 2004 metų rugpjūtį dešimt naujųjų ES valstybių narių nacionalinėje teisėje buvo įgyvendinusios 94,14 % ES direktyvų normų. Kitos penkiolika valstybių narių, taip vadinamos ES senbuvės, buvo pažengę žymiai toliau – jos buvo įgyvendinę 97,96 %. Tačiau keletą mėnesių naujosios ES narės stipriai pažengė į priekį. 2004 m. gruodžio 31 d. jau buvo įgyvendinta 97,69% visų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių įgyvendinimo priemonių (97,30% dešimties naujųjų valstybių narių, 97,95% penkiolikos kitų).
Europos Parlamento ir valstybių narių prašymu Europos Komisija kiekvienais metais rengia pranešimą apie Bendrijos teisės taikymą. Vykdydama Sutarties sergėtojos funkciją, Europos Komisija užtikrina Bendrijos teisės taikymą ir stebi, kaip taikoma Bendrijos teisė. Prireikus Europos Komisija gali valstybėms narėms, kurios nevykdo savo įsipareigojimų pagal Sutartį, pradėti pažeidimo procedūrą, o vėliau ir apskųsti Europos Teisingumo Teismui.
Praėjusiųjų metų gruodžio pabaigoje buvo priimtas 22-asis Europos Komisijos pranešimas apie Komisijos veiklą, susijusią su Bendrijos teisės taikymo stebėsena 2004 metais. Dėl to net buvo sukurta elektroninė nacionalinių įgyvendinimo priemonių notifikavimo sistema. Ši sistema užtikrina, kad laiku būtų pranešama ES atsakingoms institucijoms apie tai, kiek pavyko įgyvendinti ES direktyvų nuostatų kiekvienoje valstybėje. Lietuva taip pat yra prisijungusi prie šios sistemos ir per ją pateikia Europos Komisijai nacionalines direktyvų perkėlimo priemones.
22-ajame Europos Komisijos pranešime taip pat trumpai apžvelgiami vystymosi žemės ūkio, švietimo ir kultūros, užimtumo, aplinkos, konkurencijos, informacinės visuomenės, teisingumo, laisvės ir saugumo ir kitose Komisijos veiklos srityse stebėsenos rezultatai.
Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Toliau - Komitetas) kartu su ES programos eContent projekto ePSINet koordinatoriumi 2005 m. balandžio 15 d. surengė seminarą, skirtą Direktyvos 2003/98/EC dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio panaudojimo įgyvendinimui bei viešojo sektoriaus informacijos panaudojimo verslo plėtrai perspektyvų Lietuvoje.
Komitetas kartu su ministerijomis ir kitomis valstybės institucijomis parengė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių insitucijų ir įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. 2005 m. lapkričio 10 d. Nr. X-383 priimtas Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 10-236, Nr. 47-1344; 2003, Nr. 116-5250).
Taip pat Komiteto parengtas LR Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projektas bus svarstomas Seime.
Paieška archyve
