Didžiausia Baltijos šalių elektros gamintoja „Eesti Energia“ per artimiausius 4 metus investuos beveik 1,2 mlrd. eurų (4,14 mln. litų) į energijos gamybos apimčių didinimą bei plės žaliosios energetikos sritį. Bendrovė pradėjo dviejų vėjo jėgainių parkų ir net 4 aplinkai draugiškesnių elektrinių statybą. Naujosiose „Eesti Energia“ elektrinėse naudojami alternatyvūs energijos šaltiniai padidins Baltijos regiono energetinę nepriklausomybę ir energetinį saugumą.
Bendrovė numatė daugiau nei 80 mln. eurų (276,2 mln. Lt) dydžio investicijas į dviejų vėjo jėgainių parkų statybas: vieną – netoli Narvos miesto, o kitą - greta Paldiski miestelio. Šiuose parkuose, kuriuos planuojama užbaigti 2012 metais, pagaminamos elektros energijos pakaks 55 tūkstančiams namų ūkių.
Narvos vėjo jėgainių parke dirbs viso 17 vėjo generatorių, kurių bendra galia sieks 39 MW. Per metus šiame parke bus pagaminama 90 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos. Paldiski vėjo jėgainių parkas bus kiek mažesnis – jame veiks 9 vėjo generatoriai, kurių bendra galia bus 22,5 MW, o per metus jie pagamins 67 GWh elektros. Vien šis parkas leis apsaugoti aplinką nuo 70 tūkst. tonų anglies dioksido, kuris būtų išskirtas gaminant elektrą įprastose jėgainėse.
Žaliąją energiją gamins ir Talino priemiestyje Iru statoma kogeneracinė elektrinė. 100 mln. eurų (345 mln. Lt) kainuosianti jėgainė šilumą ir elektrą gamins iš buitinių atliekų. Planuojama, kad nuo 2013 m. joje per metus bus sudeginama apie 220 tūkst. tonų šiukšlių.
„Šio tipo elektrinių naudingumo koeficientas yra labai aukštas – net 85 proc. energijos yra paverčiama šiluma ir elektra. Tuo tarpu antrinis atliekų panaudojimas, gaminant energiją, smarkiai sumažins jų poveikį aplinkai. Šiluma ir elektros energija bus gaminama iš vietinio kuro ir už stabilią kainą šiuolaikinėje ir efektyvioje jėgainėje. Be to, pastačius elektrinę, pirmiausia sumažės šiukšlių supirkimo kainos, o ateityje Talinui ir Mardu pasiūlysime stabilią ir mažai kainuojančią šilumos energiją“, – kalbėjo „Eesti Energia“ valdybos pirmininkas Sandoras Liive.
Didžiausia visų numatomų investicijų dalis – 1 mlrd. eurų (3,45 mln. Lt) – yra skirta Narvos elektrinės statybai, apie kurią bendrovė pranešė anksčiau. Šioje jėgainėje energija bus gaminama kūrenant skalūną ir biokurą, o pati elektrinė jau dabar yra vadinama didžiausia investicija į energetikos sektorių nuo Estijos nepriklausomybės atgavimo. Narvos elektrinė ir 2012 m. pradėsianti veikti skystojo kuro gamykla sudarys šiuolaikinį energetikos kompleksą, apjungsiantį skalūnų sandėlius, kuro padavimo ir šlako šalinimo sistemas bei energijos perdavimo įrangą 330 kilovoltų (kV) įtampoje. Pirmasis 300 megavatų (MW) elektrinės blokas bus baigtas statyti 2015 m., o dėl antrojo statybos bus apsispręsta kitais metais.
Panašiai bus sujungta ir kita „Eesti Energia“ elektrinė su rapsų aliejaus gamykla „Werol“. Ši kogeneracinė elektrinė yra unikali Baltijos šalyse, nes be šilumos ir elektros energijos, ji gamins šaltį, reikalingą aliejaus gamybai. 5 mln. eurų (17,3 mln. Lt) kainuosiančios jėgainės bendroji galia sieks 8,5 MW, o planuojama jos eksploatacijos pradžia yra 2011 m. žiema.
Tuo tarpu Latvijoje 2012 m. vasarą darbą pradės „Eesti Energia“ kogeneracinė elektrinė Valkoje. Čia energijos gamybai bus naudojamas vietinis biokuras. Planuojama jėgainės galia, gaminant elektrą, bus 2 MW, o gaminant šilumos energiją – 8 MW. Elektrinėje pagaminta šilumos energija apšildys Valkos miestelį, o elektra bus parduodama vietos rinkoje. Prognozuojama, kad jėgainei pradėjus darbą, dėl išaugusios energijos gamintojų įvairovės ir mažesnių nuostolių energijos perdavimo metu vartotojams šilumos ir elektros energija bus pradėta siūlyti už palankesnę kainą.
Paieška archyve
