Lietuvoje sparčiausiai daugėja judriojo ryšio vartotojų

Lietuvoje sparčiausiai daugėja judriojo ryšio vartotojų, o Lietuvos gyventojai naudojasi pigiausiomis Europoje judriojo ryšio ir vienomis pigiausių fiksuoto ryšio paslaugomis. Europos Komisija (EK) 2004 m. gruodžio 6 d. paskelbė jau 10-ąją ataskaitą apie elektroninių ryšių sektoriaus plėtrą bei reguliavimo paketo įgyvendinimą Europos Sąjungos šalyse. Pirmą kartą tokio tipo ataskaitose Lietuvos elektroninių ryšių sektorius apžvelgiamas greta kitų „senosios“ Europos šalių elektroninių ryšių sektorių.

Ataskaitoje pažymimas įspūdingas, didžiausias Europoje judriojo ryšio vartotojų Lietuvoje augimas 12 mėn. laikotarpiu (25 proc.) – pagal judriojo ryšio skverbtį 2004 m. birželio mėn. Lietuva iš esmės pasiekė ES šalių lygį.

Ataskaitos duomenimis, Lietuvos judriojo ryšiai operatoriai teikia pigiausias judriojo ryšio paslaugas Europoje - Lietuvos judriojo ryšio paslaugų kainos buvo įvertintos kaip pigiausios mažo vartojimo segmente (atitiktų privačius vartotojus), pigiausios vidutinio vartojimo segmente, ir ketvirtos pigiausios didelio vartojimo segmente (atitiktų verslo vartotojus).

Vienos pigiausių Europoje yra ir fiksuoto ryšio mažmeninės paslaugos – Lietuvos fiksuoto ryšio vartotojai yra treti pigiausiai kalbantys Europoje (vertinant bendrą paslaugų krepšelį).

Taip pat akcentuotina, kad mažmeninių fiksuoto plačiajuosčio ryšio rinkos dalis, tenkanti ne istoriniam operatoriui (Lietuvoje – AB „Lietuvos telekomas“), Lietuvoje siekia 64 proc., ir tai yra trečias geriausias rodiklis Europoje.

Lietuva taip pat patenka į trejetuką iš 25 šalių, kuriose DSL technologijomis grįstas plačiajuostis ryšys nesudaro 50 proc. rinkos – kitomis technologijomis teikiamo plačiajuosčio ryšio dalis Lietuvoje yra 61 proc., ir tai yra geriausias rodiklis 25 šalių mastu. Šie skaičiai rodo dideles konkurencijos perspektyvas naujųjų perspektyvių elektroninių ryšių paslaugų srityje.

Ataskaitoje nurodyta, kad Lietuva laiku priėmė Elektroninių ryšių įstatymą, reikalingą įgyvendinti 2003 m. Europos Sąjungos naująjį elektroninių ryšių reguliavimo paketą. Nors ataskaitoje nurodyta, kad Lietuvoje dar reikia priimti poįstatyminių teisės aktų, tačiau EK pažymėjo, kad Lietuvos atveju iš esmės antriniai teisės aktai yra priimti pagal 2003 m. priimtą Telekomunikacijų įstatymą ir yra reikalingi tik nedideli pakeitimai.

Su ataskaita galima susipažinti Europos Komisijos tinklalapyje.